Stovėjau virtuvėje, kruopščiai lupu kivį, kai netikėtai sustojusi draugė dietologė Rasa pažiūrėjo į mane taip, lyg daryčiau kažką neįtikėtinai neteisingo.
„Ką tu darai?“ – paklausė ji, o aš, nustebusi dėl tokio tono, atsakiau: „Lupu kivį. O kas?“
Jos atsakymas privertė mane suabejoti viskuo, ką žinojau apie kivių valgymą: „Tu ką tik išmetei dešimt kartų daugiau vitaminų, nei suvalgysi.“ Ji parodė į šiukšliadėžę, kurioje gulėjo ruda, pūkuota žievelė. Pamaniau, kad ji juokauja, bet Rasa buvo visiškai rimta.
Tą dieną išgirdau tai, kas apvertė mano įpročius aukštyn kojomis. Pasirodo, kivių žievelė yra ne tik visiškai valgoma, bet ir maistingumu gerokai pranoksta patį vaisiaus minkštimą.
Kivių žievelė: tikras maistinių medžiagų lobynas
„Tyrimai rodo, kad žievelėje yra 10–13 kartų daugiau vitamino C, skaidulų ir folio rūgšties nei minkštime“, – paaiškino Rasa. „Tai koncentruotas antioksidantų šaltinis, kurį dauguma žmonių tiesiog išmeta.“ Iš pradžių bandžiau gintis dėl keistos, pūkuotos tekstūros, tačiau dietologė patikino: „Pabandyk kartą – ir pamatysi, kad valgant beveik nejaučiasi.“
Kaip tinkamai paruošti ir valgyti kivius su žieve?
Vis dėlto, Rasa perspėjo, kad prieš valgant kivį su žieve, būtina atlikti vieną svarbų veiksmą. „Kruopščiai nuplaukite vaisių po tekančiu vandeniu ir švelniai patrinkite pirštais arba minkštu šepetėliu“, – paaiškino ji. „Pūkuotame paviršiuje kaupiasi nešvarumai, pesticidų likučiai ir bakterijos. Be plovimo – rizikuojate sveikata.“ Tai buvo logiška – juk obuolius ir kriaušes plauname, kodėl kiviai turėtų būti išimtis? Ji pridūrė: „Jei norite būti tikri dėl švaros, rinkitės ekologiškus kivius.“
Rasa parodė kelis būdus, kaip valgyti visą vaisių: „Paprasčiausia – tiesiog kąskite kaip obuolį.
Arba supjaustykite į ketvirčius, taip lengviau.“ Kitas variantas – perpjauti kivį per pusę ir šaukšteliu išskobti minkštimą, o žievelę suvalgyti atskirai.
Nauda ir svarbūs patarimai
„Tekstūra iš pradžių neįprasta, bet po kelių kartų priprantama“, – paaiškino Rasa. „O nauda milžiniška – vitaminas C, vitaminas E, folio rūgštis, skaidulos. Viskas vienoje žievelėje.“
Dietologė pasidalijo ir praktiniais patarimais, kaip išsirinkti ir laikyti kivius: „Rinkitės tvirtus vaisius be minkštų vietų ar pažeidimų. Laikykite kambario temperatūroje, kol prinoks – kai švelniai pasiduos spaudimui, dėkite į šaldytuvą.“ Šaldytuve kiviai išsilaiko iki dviejų savaičių. Svarbu nepalaukti per ilgai – per daug prinokę praranda dalį maistinių medžiagų.
„Ir dar vienas svarbus aspektas – jei turite alergiją lateksui, būkite atsargūs. Kiviai gali sukelti kryžminę reakciją“, – perspėjo dietologė.
Tą vakarą pirmą kartą gyvenime suvalgiau kivį su žieve. Vyras pažiūrėjo į mane tarsi į beprotę: „Ką tu darai?“ – paklausė jis. „Valgau vitaminų bombą“, – atsakiau. „Rasa pasakė, kad lupti – tai mesti geriausią dalį.“ Jis skeptiškai patraukė pečiais. Tačiau po savaitės pats pradėjo valgyti kivius su žieve – ir dabar mums lupti juos atrodo tiesiog keista. Kiekvieną kartą, kai matau ką nors lupant kivį, prisimenu Rasos žodžius: dešimt kartų daugiau vitaminų guli šiukšliadėžėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.