Anemija – būklė, kai žmogaus organizme ima mažėti raudonųjų kraujo ląstelių, kitaip eritrocitų. Šios ląstelės yra gyvybiškai svarbios, nes „Kaip žinia, 30 proc. raudonosios kraujo ląstelės sudaro hemoglobinas. Tai yra baltymas, kuris išnešioja deguonį po visą organizmą ir leidžia mūsų ląstelėms kvėpuoti“, – feisbuke surengtos transliacijos metu pasakojo VUL Santaros klinikų gydytojas hematologas Andrius Degulis. Pasak jo, anemija kartais pasireiškia kaip atskira liga, tačiau mažakraujystė gali pranešti ir apie kitus rimtus susirgimus, būti jų simptomu, todėl svarbu į jos požymius atkreipti dėmesį.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Pagrindiniai anemijos simptomai yra bendras silpnumo jausmas ir nuolatinis nuovargis. Žmonėms, sergantiems anemija, taip pat būna sunku susikoncentruoti, pabala oda, ima šalti rankos ir kojos, be aiškios priežasties padažnėja širdies dūžiai. Šie požymiai dažnai ignoruojami, priskiriami pervargimui ar stresui, tačiau jie gali signalizuoti apie deguonies trūkumą organizme.
Be įprastų simptomų, pasitaiko ir retesnių, kartais netikėtų požymių. „Kai kuriems žmonėms atsiranda liežuvio skausmai, uždegimas. Taip pat galimas neramių kojų sindromas. Tuomet pacientai skundžiasi, kad neturi, kur kojų dėti. Tai irgi gali būti vienas iš anemijos ženklų. Pasitaiko ir egzotinių simptomų: atsiranda noras valgyti keistus dalykus, pavyzdžiui, ledą arba smėlį. Tai irgi gali būti mažakraujystės požymis“, – patikino gydytojas A. Degulis, pabrėždamas ligos klastingumą.
Kodėl anemija apninka organizmą?
Dažniausia anemijos priežastis – vitaminų B12, B1, B6 ir D trūkumas, taip pat geležies arba folio rūgšties stygius organizme. Šių medžiagų stoka tiesiogiai veikia kraujo ląstelių gamybą ir jų funkcijas. Kartais kraujo ląstelių gamyba sutrinka dėl kaulų čiulpų ligų. Mažakraujystę sukelti gali ir įvairios imuninės, uždegiminės, skrandžio ir žarnyno ligos, kurios sutrikdo maistinių medžiagų įsisavinimą.
Anemija yra ypač dažna būklė. Paskaičiuota, kad net 27 proc. pasaulio gyventojų per savo gyvenimą susiduria su mažakraujyste, o tai reiškia, kad beveik kas ketvirtas žmogus patiria šios ligos padarinius.
Svarbu laiku diagnozuoti ir gydytis atsakingai
Dažniausiai anemiją nustato šeimos gydytojas, ir tai padaryti yra paprasta bei pigu. Tereikia atlikti bendrą kraujo tyrimą, kuris išduoda sumažėjusią hemoglobino koncentraciją. Vėliau, atliekant įvairius tyrimus, ieškoma konkrečios anemijos priežasties. Nors diagnozuoti lengva, pas hematologus patenka tik 5–10 proc. mažakraujystę turinčių pacientų. „Duosiu pavyzdį: pacientas įsipjauna pirštą, netenka daug kraujo. Padarome kraujo tyrimą – be abejo, hemoglobinas bus žemas. Greičiausiai tokio paciento nereikia siųsti pas hematologą, kuris tiria kraujo ligas“, – paaiškino A. Degulis, iliustruodamas, kada reikalingas specialisto įsikišimas.
Nors geležies trūkumas yra dažniausia anemijos priežastis, gydytojas griežtai nepataria užsiimti savigyda ir vartoti maisto papildus, nepasitarus su mediku. „Įsivaizduokime, kad jums yra mažakraujystė, bet geležies turite per daug. Pradėjus vartoti geležies preparatus turėsime toksišką geležies poveikį. Ji pradės kauptis širdyje, kepenyse, inkstuose. Maisto papildų nereikėtų pradėti vartoti prieš tai nepadarius geležies koncentracijos kraujyje tyrimo“, – pabrėžė A. Degulis, įspėdamas apie galimą žalą.
Mitybos įtaka ir geležies įsisavinimo iššūkiai
Dažniausiai geležies trūksta, kai jos negaunama pakankamai su maistu. Daugiausia geležies yra mėsoje, jūros gėrybėse ir pupinėse daržovėse.
Tačiau net ir vartojant geležies turinčius produktus, gali kilti įsisavinimo problemų. Pavyzdžiui, pieno produktai slopina geležies įsisavinimą skrandyje, todėl anemija dažnai išsivysto kūdikiams ir vaikams iki 5 metų. Geležį įsisavinti taip pat kliudo skrandžio uždegimas, opaligė, žarnyno uždegimas, Krono liga, opinis kolitas ir celiakija. „Tie žmonės sako: aš valgau viską, vartoju net geležies papildus, bet pas mane nėra pakankamai geležies. Todėl reikia išsiaiškinti, ar nėra šitų sveikatos bėdų“, – paaiškino A. Degulis, akcentuodamas individualių priežasčių nustatymo svarbą.
Dažniausia geležies trūkumo priežastis – kraujavimas. Dėl to su šia problema ypač dažnai susiduria vaisingo amžiaus moterys, patiriančios gausias menstruacijas.
Klastingas ligos vystymasis: nuo lėto pratinimosi iki ūmių simptomų
Tokiais atvejais anemija vystosi lėtai, simptomų pasireiškimas nėra toks staigus. „Iš pradžių žmogus nieko nejaučia, pripranta, sako: žinote, aš šiek tiek silpniau jaučiuosi, nori miego, man reikia pailsėti ilgiau, o darbe labiau pavargstu. Taip gali būti, nes sumažėjo hemoglobinas“, – paaiškino A. Degulis. Dėl palaipsniui prastėjančios savijautos žmonės dažnai nebesuvokia, kas yra normali energingumo būsena.
Kai hemoglobino lygis nukrenta staigiai, pasireiškia ūmūs simptomai: alpimas, sunku paeiti, daužosi širdis, užvaldo stiprus mieguistumas.
Gydytojas A. Degulis pasidalijo ir neįtikėtinu atveju: „Turėjau vieną pacientę, kuri atėjo su labai žemu hemoglobinu. Normalus jo lygis – virš 120 g/l. Pacientės hemoglobino lygis buvo – 60 g/l. Kai turime mažiau 70-ies, paprastai žmogui perpilame kraują. Aš klausiu, kaip ji jaučiasi, o ji atsako, kad gerai, savaitgalį maratoną bėgs. Būna atvejų, kai geležis krenta labai palaipsniui, organizmas taip prisitaiko, kad tie simptomai formuojasi iš lėto ir žmogus nebežino, ką reiškia turėti normalų hemoglobiną“, – pastebėjo A. Degulis. Pasak gydytojo, atstačius hemoglobino kiekį, pacientė pajuto ryškų pagerėjimą, dėl klastingos būklės ji tiesiog nesuprato, ką reiškia normali savijauta.
Anemija ir vegetarinė mityba: patarimai
Su geležies trūkumu dažnai susiduria augalinę mitybą pasirinkę žmonės, nes mėsa yra vienas pagrindinių geležies šaltinių. Tiesa, pasak gydytojo, geležimi apsirūpinti gali ir vegetarai. „Tik tai bus daug sunkesnis darbas“, – pabrėžė A. Degulis. Jo teigimu, vegetarams į mitybos racioną reikia įtraukti visus geležies turinčius augalinius produktus: valgyti žirnius, pupas, lęšius, humusą, avinžirnius, riešutus, juodą šokoladą, džiovintus vaisius, pavyzdžiui, abrikosus ir slyvas. „Paįvairinus augalinės kilmės mitybą, galima užsitikrinti normalų kraują“, – patikino gydytojas.
Tačiau išsivysčius rimtai mažakraujystės formai, vien maistas jau nebepadės. „Pacientės dažnai klausia: aš nenoriu jokių vaistų, ar galiu hemoglobiną atstatyti maistu? Atsakau: taip, įmanoma. Dešimt kepsnių per dieną ir hemoglobinas atsistatys. Tai teoriškai įmanoma, bet praktiškai – ne“, – paaiškino A. Degulis. Todėl pacientams dažnai tenka vartoti geležies maisto papildus, bet tik pasitarus su mediku ir atlikus reikiamus kraujo tyrimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.