Nuo patiriamo streso, miego sutrikimų ir nuolatinio nuovargio kenčia vis daugiau žmonių. Šie ir kiti, mažiau atpažįstami, simptomai gali signalizuoti apie nusilpusią nervų sistemą, kuri ilgainiui gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų. Specialistai pabrėžia, kad į tokius organizmo siunčiamus įspėjimus būtina reaguoti laiku.
Nepamirškite įspėjimų: kokius simptomus dažniausiai ignoruojame?
Vaistininkė E. Mockė atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai skundžiasi gerai žinomais negalavimais, tačiau praleidžia pro akis ir kitus svarbius požymius: „Vaistinėse dažnai sulaukiame žmonių, kurie skundžiasi padidėjusiu stresu, miego sutrikimais, nuolatiniu nuovargiu, dirglumu, galvos skausmais ir suprastėjusia koncentracija. Taip pat neretai jie įvardija ir rečiau atpažįstamus nusilpusios nervų sistemos simptomus, tokius kaip jaučiamas širdies plakimas, spaudimas krūtinėje, „gumulas gerklėje“, padidėjęs prakaitavimas ar nuolatinė vidinė įtampa. Vienas dažniausių nusiskundimų – sunku užmigti vakare, o rytais jaučiamas išsekimas net ir miegant pakankamą valandų skaičių.“
Pasak vaistininkės, šie simptomai nėra atsitiktiniai – jie rodo ilgą laiką aktyvią simpatinę nervų sistemą, kai organizmas nuolat išlieka „pavojaus“ režime. Tai tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, skatinant nuolatinę kortizolio, pagrindinio streso hormono, gamybą. Sutrikęs paros ritmas ilgainiui apsunkina atsipalaidavimą vakare ir aktyvaciją ryte, lemia prastą miego kokybę, sumažėjusią energiją dieną ir bendrą išsekimą.
Mažiau akivaizdūs požymiai, signalizuojantys apie nervų sistemos išsekimą
E. Mockė priduria, kad kartais pasitaiko ir mažiau akivaizdžių ženklų, išduodančių nusilpusią nervų sistemą: „Tai gali būti akių vokų ar rankų drebėjimas, padažnėjęs mirksėjimas, įtempta laikysena, sukąsti dantys, paviršinis kvėpavimas, neramūs rankų judesiai. Taip pat gali varginti šalti ar prakaituojantys delnai, burnos sausumas, užkimęs balsas, dažnas atsikrenkštimas.“ Šie subtilūs požymiai dažnai ignoruojami, tačiau yra svarbūs įspėjimai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.
Kaip sustiprinti nervų sistemą ir atgauti gyvybinę energiją?
Pajutus nusilpusios nervų sistemos simptomus, vaistininkė pirmiausia rekomenduoja kreiptis į gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus. Tai padės nustatyti tikrąsias simptomų priežastis ir įvertinti, kokių vitaminų bei mineralų organizmui trūksta. „Dažnai sulaukiame žmonių, kurie į vaistinę ateina jau po atliktų kraujo tyrimų. Šiems žmonėms neretai trūksta B grupės vitaminų, vitamino D, geležies ar magnio. Visi šie vitaminai ir mineralai yra itin svarbūs nervų sistemai, o jų balanso atkūrimas ilgainiui gali teigiamai paveikti psichologinę savijautą, energijos lygį ir miego kokybę“, – apibendrina E. Mockė.
Ji priduria, kad omega-3 riebalų rūgštys taip pat svarbios smegenų veiklai, neuronų signalų perdavimui ir nuotaikos stabilumui, todėl jas taip pat vertėtų reguliariai vartoti.
„Pastaraisiais metais žmonės vis aktyviau domisi ir kitomis nervų sistemai naudingomis medžiagomis. Pavyzdžiui, L-teaninu, GABA, melatoninu, triptofanu, glicinu bei adaptogenais, tokiais kaip ašvaganda ar rodiolė. Šios medžiagos gali padėti reguliuoti nervų sistemos veiklą, mažinti įtampą ir palaikyti miego bei emocinę pusiausvyrą. Visgi dėl individualaus maisto papildų vartojimo rekomenduojama pirmiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – pataria E. Mockė.
Visapusiška priežiūra: daugiau nei tik maisto papildai
Nors maisto papildai gali būti naudingi, vaistininkė pabrėžia, kad jie neturėtų tapti vienintele pagalba nervų sistemai. Ilgalaikiam nervų sistemos balansui ir stiprinimui itin svarbūs kasdieniai įpročiai – reguliarus ir kokybiškas miegas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kvėpavimo praktikos, sąmoningas poilsis ir gebėjimas laiku sulėtinti tempą. Tik visapusiška priežiūra leis išlaikyti stiprią nervų sistemą ir gerą savijautą.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.