Pavasarį gamta bunda, tačiau daugeliui tai reiškia ir nemalonių simptomų pradžią. Dažnas čiaudulys, vandeninga sloga ar akių ašarojimas gali būti tiek nekaltas peršalimas, tiek ir klastinga pavasario alergija. Kaip atpažinti, su kuo susiduriame, ir kodėl svarbu nediagnozuoti savęs pačiam?
Alerginių ligų protrūkis: kodėl jų daugėja?
Alergologė – klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė atkreipia dėmesį, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys. Tai negali būti paaiškinta vien pažangesne diagnostika.
„Pastaraisiais dešimtmečiais alerginių ligų paplitimas iš tiesų didėja, ir tai patvirtina epidemiologiniai tyrimai Europoje bei visame pasaulyje. Diagnostika tikrai pagerėjo – turime tikslesnius tyrimus ir aiškesnes gaires, tačiau kartu stebimas realus alerginių ligų augimas, ypač miestuose gyvenančių vaikų ir jaunų suaugusiųjų populiacijoje“, – teigia gydytoja.
Pasak R. Tamošiūnienės, didelės įtakos tam turi aplinkos ir gyvenimo būdo pokyčiai: „Didžiausią įtaką daro urbanizacija, oro tarša, mažesnis kontaktas su natūralia mikrobiota, pakitusi mityba ir fizinio aktyvumo stoka. Oro teršalai gali pažeisti kvėpavimo takų gleivinę ir sustiprinti organizmo reakciją į alergenus, o gyvenimas „sterilesnėje“ aplinkoje keičia imuninės sistemos brendimą“.
Kodėl pavasarį alergijos sustiprėja?
„Pavasarį dažniausiai neatsiranda naujų alergijų tipų – vyrauja sezoninės alergijos, susijusios su medžių ir vėliau žolių žiedadulkėmis. Tačiau dėl klimato kaitos žiedadulkių sezonas prasideda anksčiau, trunka ilgiau ir gali būti intensyvesnis, todėl simptomai kai kuriems pacientams tampa ryškesni nei anksčiau“, – pažymi R. Tamošiūnienė.
Anot alergologės, būtent šis sezoniškumas ir sukuria įspūdį, kad alergijos „atsirado staiga“, nors iš tiesų tai dažniausiai yra jau anksčiau buvusios, bet ne visada atpažintos ar tinkamai įvertintos būklės: „Pacientai neretai sako, kad anksčiau tokių simptomų nejautė, tačiau išsamiau įvertinus paaiškėja, kad lengvesni požymiai pasireikšdavo ir anksčiau, tik nebuvo siejami su alergija.
Pavasarį, kai alergenų koncentracija ore išauga, simptomai tampa ryškesni ir sunkiau ignoruojami.“
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad simptomų stiprumas gali skirtis ne tik tarp skirtingų žmonių, bet ir lyginant su ankstesniais metais. „Žiedadulkių kiekis ore kiekvienais metais gali skirtis priklausomai nuo oro sąlygų – temperatūros, drėgmės, vėjo. Todėl vienais metais simptomai gali būti lengvesni, o kitais gerokai intensyvesni, net ir tam pačiam žmogui“, – sako R. Tamošiūnienė.
Alergija ar peršalimas – kaip juos atskirti?
Viena iš dažniausių problemų – žmonės neatpažįsta savo būklės simptomų ir todėl pasirenka netinkamą gydymą. „Alergijai būdinga skaidri, vandeninga sloga, dažnas čiaudulys, nosies ir akių niežulys, ašarojimas. Simptomai kartojasi tam tikru sezonu ar kontaktuojant su alergenu ir nėra lydimi karščiavimo. Tuo tarpu peršalimas dažniau prasideda palaipsniui, gali būti bendras silpnumas, gerklės skausmas, kartais aukštesnė nei normali temperatūra, o simptomai paprastai praeina per 5–10 dienų“, – vardija gydytoja.
Vis dėlto R. Tamošiūnienė pabrėžia, kad realybėje situacija ne visada tokia paprasta: „Kai kuriais atvejais simptomai gali persidengti arba pasireikšti vien alergijos arba vien peršalimo simptomai. Jei simptomai užsitęsia ar kartojasi, svarbu atlikti tyrimus ir pasitarti su gydytoju“.
Nepakankamas dėmesys simptomams – pavojinga klaida
Audrius Zinevičius, specializuotos rizikos draudimo ekspertas, atkreipia dėmesį, kad žmonės vis dar linkę nuvertinti jaučiamus simptomus ir delsia kreiptis pagalbos: „Gyventojai neretai linkę manyti, kad sloga ar čiaudulys yra laikinas nepatogumas, kuris praeis savaime. Tačiau alergijos atveju simptomai gali kartotis ilgą laiką ir reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę – miegą, darbingumą, bendrą savijautą.“
Anot jo, vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės bando gydytis savarankiškai, remdamiesi internete rasta informacija arba dirbtinio intelekto platformose pateiktais atsakymais. „Dažna klaida – sprendimus priimti nepasitarus su specialistu. Netinkamai vartojami vaistai gali tik užmaskuoti simptomus, bet neišspręsti problemos. Tokiais atvejais nuotolinės gydytojų konsultacijos tampa greitu ir patogiu būdu įvertinti situaciją ir gauti profesionalias rekomendacijas“, – teigia ekspertas.
Negydoma alergija: pasekmės ir gydymo principai
Pasak alergologės R. Tamošiūnienės, ignoruoti alergijos simptomų nereikėtų, nes jie gali turėti ilgalaikių pasekmių ir ilgainiui peraugti į rimtesnius sveikatos sutrikimus.
„Negydoma ar netinkamai gydoma alergija gali progresuoti. Alerginis rinitas gali pereiti į bronchų astmą, gali išsivystyti lėtinis sinusitas, ausų uždegimai, miego sutrikimai. Nuolatinis gleivinės uždegimas keičia jos struktūrą, todėl simptomai gali stiprėti“, – įspėja R. Tamošiūnienė.
Gydytoja pabrėžia, kad svarbu ne tik trumpam palengvinti simptomus, bet ir kryptingai valdyti pačią ligą bei jos priežastis: „Alergijų valdymas remiasi trimis principais: alergeno vengimu, medikamentiniu gydymu ir alergenų specifine imunoterapija. Vaistai padeda kontroliuoti simptomus, tačiau jų poveikis laikinas. Tuo tarpu imunoterapija gali „perprogramuoti“ imuninį atsaką ir ilgainiui sumažinti ar net eliminuoti simptomus“.
Anot specialistės, nors alergijos dažniausiai nėra greitai išsprendžiama problema, šiuolaikinė medicina leidžia jas efektyviai kontroliuoti, o kai kuriais atvejais – reikšmingai pakeisti jų eigą, jei diagnozė nustatoma laiku ir parenkamas tinkamas gydymas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.