Žmogaus organizme gali knibždėti nepageidaujamų svečių – parazitų, kurie skirstomi į dvi dideles grupes: kirmėles (kaspinuočius, askarides, siurbikes, spalines) ir pirmuonis (amebas, giardijas, toksoplazmas). Vaistininkė Kristina Šnirpūnienė atskleidžia, kaip šie kenkėjai patenka į organizmą, kokius simptomus sukelia ir kaip su jais kovoti.
Kaip parazitai patenka į mūsų organizmą?
Parazitų patekimo į žmogaus organizmą būdų yra keletas, o daugelis jų susiję su higiena ir maisto sauga.
„Į žmogaus organizmą parazitai patenka keliais būdais. Vienas jų – su užterštu maistu ar vandeniu, pvz., suvalgius nenuplautų vaisių, daržovių ar valgant užterštą mėsą ir žuvį, kuri yra nepakankamai termiškai apdorota, taip pat nesilaikant rankų higienos. Tuo tarpu spalinėmis galima užsikrėsti ir per bendrą patalynę, rankšluosčius, nes jos perduodamos žmogus žmogui, o amebomis galima užsikrėsti net analinių lytinių santykių metu“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Kam gresia didžiausia rizika?
Didžiausią riziką užsikrėsti parazitais turi vaikai. Jie dažnai pamiršta nusiplauti rankas ne tik prieš valgį ar po tualeto, bet ir grįžę iš lauko ar paglosčius gyvūną. Nors gyvūnai patys gali nesirgti, parazitų kiaušinėlius parneša ant savo kailio, o nuo rankų šie gali patekti ant žaislų, o žaidžiant – į burną. Spalinių kiaušinėlius po namus su dulkėmis išnešioja ir vabzdžiai, tad vaikams užsikrėsti labai paprasta per nešvarias rankas ar daiktus.
„Taip pat nemažą riziką turi keliautojai po kraštus, kuriuose higienos lygis nėra aukštas. Suvalgytas sušis su užkrėsta žuvimi, nepilnai iškeptos mėsos kepsnys ar sultys iš neplautų vaisių gali tapti užkrato parazitais šaltiniu. Vykstantiems į keliones visada rekomenduoju turėti dezinfekcinių servetėlių ar dezinfekcinį rankų skystį tais atvejais, kai nebus galimybės rankų nusiplauti su muilu ir vandeniu.
Rizikos grupei galima priskirti ir tuos, kurie augina katiną ar šunį, ypač jei augintinis dalį laiko būna namie, o dalį – lauke. Pvz., toksoplazmomis gali užkrėsti katės“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
Klastingi simptomai, kuriuos sunku atpažinti
Patekę į žarnyną, parazitai minta maistingomis medžiagomis, trukdo įsisavinti maistą, o išskiriamais toksinais teršia kraują. Kai kurios parazitų rūšys gali skverbtis pro žarnų sieneles į kraujotaką ir apsigyventi kituose organizmo vietose. Pavyzdžiui, siurbikės randamos kepenyse, tulžies pūslėje; askaridės – kraujagyslėse, plaučiuose; pirmuonys – kepenyse, inkstuose, net smegenyse ar akyse. Tokiais atvejais sutrikdoma to organo, kuriame gyvena parazitai, veikla.
„Simptomai gali būti patys įvairiausi: pilvo skausmas, pykinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, svorio mažėjimas, apetitas gali dingti arba atvirkščiai – jaučiamas nuolatinis alkis, mažakraujystė, nusilpęs imunitetas, silpnumas, sutrikęs miegas. Tarp simptomų rikiuojasi ir alerginės reakcijos, bėrimai, įvairių kūno vietų niežėjimas – spalinėms būdingas išangės niežėjimas, ypač naktį. Tuo tarpu gelta būdinga siurbikėms, naktinis dantų griežimas – askaridėms, o limfmazgių padidėjimas, karščiavimas, raumenų, gerklės skausmas – toksoplazmozei“, – akcentuoja K. Šnirpūnienė.
Vaistininkė pabrėžia, kad simptomai nėra specifiniai ir gali būti visai kitų susirgimų išraiška. Jei nusiskundimo priežasties nepavyksta rasti ir jaučiami keli iš paminėtų simptomų, verta pasitikrinti, ar organizmo neužpuolė parazitai.
Diagnostika ir prevenciniai veiksmai
„Pagrindinis tyrimas – laboratorinis išmatų, spalinėms – išangės nuograndų, bet gali būti atliekami ir kiti papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo, echoskopijos ar rentgeno. Esminė problema – jei parazitų yra nedaug, tai vienkartinio išmatų tyrimo metu galima jų ir neaptikti. Be to, tikrai nemaža dalis žmonių nejaučia jokių simptomų, o apie žarnyno „gyventojus“ sužino tik pamatę juos išmatose“, – pažymi vaistininkė.
Dėl šios priežasties dalis gydytojų laikosi nuomonės, kad visiems vaikams ir suaugusiems, kurie priklauso rizikos grupėms, reikia gerti vaistus nuo žarnyno kirmėlių profilaktiškai 1–2 kartus per metus.
„Apsikrėtus toksoplazmomis, imuninė sistema sugeba apsaugoti organizmą nuo ligos vystymosi. Tačiau nėštumo metu šis parazitas gali prasiskverbti iki vaisiaus ir sukelti komplikacijas, todėl nėščiosioms yra rekomenduojamas kraujo tyrimas dėl toksoplazmozės. Kai kurie parazitai, pvz., spalinės, gali būti lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui, todėl, jei šeimoje kas nors užsikrečia, rekomenduojama ir kitiems šeimos nariams profilaktiškai išgerti vaistų nuo kirmėlių, taip pat duoti vaistų ir augintiniui – galbūt jis yra užkrato šaltinis“, – pataria K. Šnirpūnienė.
Efektyvus gydymas ir liaudies medicinos patarimai
Tiek gydymui, tiek profilaktikai naudojami tam tikri vaistai. Populiariausias nereceptinis vaistas – pirantelis, o receptiniai – levamizolis, mebendazolas. Pirmuonims gydyti skiriami receptiniai metronidazolis, tinidazolis ir antibiotikai. Gydytojas parenka vaistus priklausomai nuo paciento amžiaus ir parazitų rūšies. Pavyzdžiui, pirantelio negalima duoti vaikams iki 2 metų, nors išskirtiniais atvejais gydytojas gali pakoreguoti dozę.
Kirmėlių profilaktikai užtenka vienkartinio vartojimo, nors mebendazolio atveju kartais skiriamas ir 3 dienų kursas. Gydantis labai svarbu po 2–3 savaičių pakartoti vaistus, kad būtų sunaikintos naujai iš kiaušinėlių išsiritusios kirmėlės, kurių vaistas nesunaikino per pirmą kursą.
Liaudies medicinoje parazitų profilaktikai ir gydymui rekomenduojama 2–3 savaites gerti pelynų (karčiojo kiečio) arbatą, kasdien suvalgyti po 20–30 moliūgų sėklų, valgyti susmulkintą česnaką, taip pat vartoti maisto papildą su juoduoju riešutmedžiu.
„Prisimenu atvejį, kai vėlyvą sekmadienio vakarą šeima, pamačiusi vaiko išmatose kirmėles, labai išsigando. Tėtis iškart išvažiavo pirkti vaistų į budinčią vaistinę, bet kaip tyčia ten nereceptinių vaistų nebuvo, o vaistininkė receptinių nepardavė. Šeima išgyveno streso kupiną naktį ir 7 ryto jau buvo poliklinikoje, kur primygtinai prašė skubios gydytojo konsultacijos. Galų gale poliklinikos vaistinėje vaistai buvo nupirkti ir sugirdyti vaikui. Ką noriu tuo pasakyti? Dažniausiai susirgimas vystosi lėtai ir yra išgydomas vaistais, todėl nereikėtų labai jaudintis“, – ramina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.