Daugelis iš mūsų, pajutus peršalimo simptomus, pirmiausia prisimena senas, iš kartos į kartą perduodamas liaudies medicinos gudrybes. Viena populiariausių – idėja, kad ligą galima „išvaryti per pėdas“: mirkant kojas karštame vandenyje, dedant kompresus ar naudojant specialius tepalus. Tačiau ar šie metodai iš tiesų padeda įveikti peršalimą, ar tiesiog sukuria laikiną palengvėjimo iliuziją? Vaistininkė Evelina Šeibokaitė atskleidžia tiesą ir įspėja apie galimus pavojus.
E. Šeibokaitė aiškina, kad „gydymas per pėdas“ šaknis turi senovinėse tradicijose, kur šiluma buvo laikoma svarbia priemone organizmui kovoti su ligomis. Žmonės pastebėdavo, kad sušilus ar išprakaitavus palengvėja šaltkrėtis ir bendra savijauta. Todėl šiltos pėdų vonelės, kompresai ar masažai natūraliai tapo įprasta namų priemone.
„Šiluma atpalaiduoja, gerina paviršinę kraujotaką, mažina įtampą ir gali laikinai sumažinti nemalonius pojūčius. Taigi realiai tai nėra gydymas, o tik savijautą gerinanti pagalbinė priemonė“, – pabrėžia vaistininkė.
Druska kojų vonelėje: mitas ar pagalba?
Šilta kojų vonelė su druska yra viena dažniausiai naudojamų priemonių peršalus. Nors daugelis tikisi stebuklingo poveikio, E. Šeibokaitė akcentuoja, kad svarbiausia yra saikas ir saugumas. Per karštas vanduo ar per ilga procedūra gali sukelti nepageidaujamą efektą.
„Vanduo turėtų būti maloniai šiltas, bet ne karštas – apie 37–39 °C, o mirkymo trukmė – 10–20 minučių. Per karštos ar per ilgos vonelės gali išsausinti odą, sukelti paraudimą ar sudirgimą, ypač jei oda jautresnė“, – perspėja vaistininkė.
Kalbant apie druskos naudą, ji labiau susijusi su komfortu, o ne su pačios ligos eiga. „Druska, ar tai būtų jūros druska, ar magnio sulfatas, gali suminkštinti odą, palengvinti negyvos odos pasišalinimą, šiek tiek sumažinti tinimą. Po procedūros kojas reikėtų gerai nusausinti ir patepti drėkinamuoju kremu, kad būtų išvengta sausumo“, – pataria E.
Šeibokaitė.
Kada kojų vonelių geriau atsisakyti?
Nors šiluma daugeliui asocijuojasi su jaukumu ir palengvėjimu, tam tikrais atvejais kojų vonelės gali būti ne tik nenaudingos, bet ir rizikingos. Vaistininkė įvardija situacijas, kai šios procedūros reikėtų vengti:
- **Karščiuojant:** „Kojų vonelių nerekomenduojama taikyti karščiuojant, nes papildoma šiluma gali dar labiau apkrauti organizmą.“
- **Mažiems vaikams:** „Atsargumo reikia ir mažiems vaikams – jų oda jautresnė, o termoreguliacija dar nėra visiškai stabili, todėl procedūra turėtų būti trumpa ir tik su drungnu vandeniu.“
- **Nėštumo metu:** Nėščiosioms, ypač pirmąjį trimestrą, svarbu vengti perkaitimo.
- **Sergant cukriniu diabetu ar turint kraujotakos sutrikimų:** Dėl galimo sumažėjusio pėdos jautrumo lengva nepastebėti per karšto vandens, o žaizdos gali gyti lėčiau.
- **Esant odos ligoms:** „Jei vargina egzema, dermatitas ar oda įtrūkusi, druskingas vanduo gali dar labiau sudirginti, todėl tokiais atvejais verčiau rinktis švelnesnes priemones arba pasitarti su specialistu.“
Eteriniai aliejai: daugiau aromato nei gydymo?
Dar viena dažna praktika – į voneles įlašinti eterinių aliejų, tikintis, kad jie paspartins gijimą. Nors malonūs kvapai iš tiesų gali suteikti palengvėjimo pojūtį, E. Šeibokaitė atkreipia dėmesį, kad jų poveikį dažniausiai pajuntame per uoslę ir nervų sistemą.
„Malonus kvapas gali mažinti stresą, skatinti atsipalaidavimą, pagerinti miego kokybę. Kai kurie eteriniai aliejai turi lengvų antiseptinių ar priešuždegiminių savybių, tačiau jų nepakanka gydyti virusines infekcijas“, – tvirtina ji.
Didžiausios klaidos, anot vaistininkės, yra per didelis eterinių aliejų kiekis ir lašinimas tiesiai į vandenį. Kadangi aliejai su vandeniu nesusimaišo, jie gali likti koncentruoti ir tiesiogiai veikti odą, sukeldami dirginimą ar alergines reakcijas. Tai ypač aktualu vaikams, nėščiosioms ir žmonėms, turintiems jautrią odą.
Šildantys tepalai su mentoliu ar kamparu: momentinis palengvėjimas?
Peršalus dažnai ieškoma greito palengvėjimo, todėl populiarūs ir šildantys tepalai su mentoliu ar kamparu. Tačiau jų poveikis taip pat susijęs su pojūčiais, o ne su pačios infekcijos slopinimu.
„Mentolis aktyvina šalčio receptorius ir sukelia gaivumo pojūtį, o kamparas švelniai dirgina ir skatina paviršinę kraujotaką, todėl jaučiama šiluma. Tai laikinai sumažina skausmo ar užgulimo pojūtį – smegenys reaguoja į temperatūrinį dirgiklį, o ne į diskomfortą“, – paaiškina vaistininkė.
Be to, mentolio kvapas gali sudaryti subjektyvų lengvesnio kvėpavimo įspūdį, tačiau viruso šios priemonės neveikia ir ligos trukmės nesutrumpina.
„Šildantys tepalai su kamparu ar mentoliu nerekomenduojami kūdikiams ir mažiems vaikams, ypač iki 2 metų, nes jų kvėpavimo takai jautresni, o stiprūs kvapai gali sukelti bronchų spazmą ar kvėpavimo pasunkėjimą. Atsargūs turėtų būti ir sergantys astma, turintys polinkį į alergines reakcijas, taip pat žmonės su jautria ar pažeista oda, pavyzdžiui, esant egzemai ar dermatitui“, – įspėja E. Šeibokaitė.
Apibendrinant, daugelis populiarių liaudies priemonių peršalimui lengvinti suteikia laikiną komfortą ir gerina savijautą, tačiau tiesioginio gydomojo poveikio virusinei infekcijai neturi. Svarbiausia – atidžiai vertinti savo būklę, atsižvelgti į kontraindikacijas ir, esant poreikiui, konsultuotis su medicinos specialistais.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.