Antradienį Nacionalinio krizių valdymo centro sprendimu Šilutės rajone aktyvuota antroji pasirengimo galimam potvyniui valdymo fazė. Plane numatyta keturių fazių sistema, kurią sudaro: nuolatinė stebėsena ir išankstinis vertinimas, padidinta parengtis, aktyvus reagavimas ir ekstremaliosios situacijos valdymas bei evakuacija.
Ekstremali situacija paskelbta šešiose Šilutės rajono seniūnijose
Šešiose Šilutės rajono seniūnijose savivaldybė dėl potvynio grėsmės nusprendė skelbti ekstremaliąją situaciją, patvirtino Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.
„Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras paskelbė ekstremaliąją situaciją Šilutės savivaldybėje, šešiose seniūnijose, tai yra Usėnų, Juknaičių, Rusnės, Šilutės, Kintų ir Saugų“, – sakė meras.
„Kadangi yra dar nemažai apsemta sodybų, be to, šitose sodybose gyvena daugiausia senyvo amžiaus žmonės. (…) Vanduo užliejęs 4 tūkst. hektarų teritorijos ir neaišku, kaip bus toliau su ledu Kuršių mariose“, – pridėjo V. Laurinaitis.
Jo duomenimis, nors upėse ledo nebelikę, marios dar yra užšalusios nuo Ventės rago iki Nidos, o dėl to gali susidaryti ledų sangrūdos.
Antroji potvynio valdymo fazė: jungiasi kariai, gyventojai ruošiasi evakuacijai
Antroji potvynio valdymo fazė apima laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tikslinės gyventojų evakuacijos iš atskirų ruožų ir gelbėjimo darbų vykdymą bei intensyvų išteklių mobilizavimą. Šilutės rajone tai sudarys sąlygas pasitelkti Lietuvos kariuomenę, kuri šiandien pradės Šilutės rajono vandens telkinių inžinerinę žvalgybą, kartu su „Meteo LT“ hidrologais atliks situacijos įvertinimą dėl tolesnių inžinerinių priemonių panaudojimo.
Sprendimas aktyvuoti antrąją potvynio valdymo fazę priimtas atsižvelgiant į vietovių užliejimus (Žalgirių kaime) ir staigų vandens lygio šuolį (Rusnėje, Uostadvaryje).
Minėtų regionų gyventojai prašomi apsaugoti savo turtą, būti pasirengus evakuotis, sekti oficialią informaciją bei vykdyti institucijų nurodymus. Kituose regionuose esantiems gyventojams papildomų veiksmų, be iki šiol vykdyto prevencinio pasiruošimo, atlikti nereikia.
Iki šiol pasirengimas apėmė „nulinės“ ir pirmosios fazės veiksmus. Rizikos zonoje esantys gyventojai raginami iš anksto pasiruošti galimam potvyniui ir imtis svarbiausių prevencinių veiksmų.
Šilutės meras: kariškiai vertins ledų sprogdinimo poreikį
Kaip antradienio rytą nurodė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, kariuomenė vertins, ar reikia sprogdinti ledą siekiant sumažinti vandens lygį.
„Šiandien atvyks kariškiai, inžinieriai, ir žiūrės, ar yra poreikis sprogdinimui, ar anksti dar“, – sakė meras.
„Ir 13 valandą rinksis savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, ir greičiausiai tose seniūnijose, kur yra jau apsemtos teritorijos, apie 4 tūkst. hektarų, paskelbsime ekstremalią situaciją“, – kalbėjo V. Laurinaitis.
Šilutės rajono mero vertinimu, potvynio situacija „nėra bloga“, ji kontroliuojama.
„Daugiausia vandens lygis kyla ties Uostadvariu, tai greičiausiai ir Minijoje pakils, kadangi yra ledų sangrūdos mariose. Kai yra Atmatos žiotys, iš jų išėjo ledai visi, bet atsirėmė į marių ledus, o marios dar užšalusios“, – sakė V. Laurinaitis.
„Situacija tokia, kad vienose upėse lygis lyg mažėja, bet čia yra pulsuojantis dalykas, pusdienį mažėja, pusdienį kyla, nes kai kur dar yra sangrūdos susidariusios“, – pažymėjo meras.
Jo duomenimis, pagalbos prašymų iš gyventojų šiuo metu nėra gauta. „Vakar buvo apsemtos 43 sodybos, šiandien yra apsemtos 36, tai septyniomis sodybomis mažiau. Vanduo atslūgo kai kuriose vietovėse“, – nurodė V. Laurinaitis.
Situacija Kėdainių ir Kauno rajonuose: potvynio grėsmė nežymi
Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis sakė, kad šiame rajone per naktį situacija reikšmingai nepasikeitė: „Tik 20 centimetrų vandens lygis pakilo, tai iš principo vizualiai praktiškai tas pats, kas buvo praėjusios dienos rytą.“
„Mūsų krašte ledų sangrūdų jau nesimato, viskas išplauta, tai tikimės, kad daugiau nekils vandens lygis, bet kasryt sekame situaciją“, – pažymėjo meras.
Todėl Kėdainiai antradienį, kaip buvo skelbta anksčiau, neketina spręsti dėl ekstremalios situacijos.
„Šią parą pralauksime, pažiūrėsime, kaip rytoj ryte viskas, ar vandens lygis dar kažkiek kils, ar jau pasiekė savo piką. Viskas bus aiškiau rytoj ryte“, – nurodė V. Tamulis.
Jis pažymėjo, kad Pelėdnagių seniūnijos Pašilių kaime, kur gyventojai įspėti apie potvynio grėsmę, potvynis nėra didesnis negu ankstesniais metais, savivaldybė nėra gavusi žmonių pagalbos prašymų.
„Tose sodų bendrijose ne visur ir gyventojai gyvena, tai jau jie žino tą situaciją ir kai kurie yra pasiruošę tam. Bet vizualiai nėra didesnis tas potvynis negu yra buvę anksčiau“, – sakė V. Tamulis.
Tuo metu Kauno rajono mero patarėjas komunikacijai Edmundas Mališauskas perdavė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Ramūno Kemzūros informaciją, kad „Neryje potvynio grėsmės nebeliko, tačiau stebimas vandens kilimas Nevėžyje, ypač ties Babtais“.
„Nemune ties Zapyškiu potvynio vanduo užliejo dalį dviračių tako, maždaug 50 metrų, savivaldybės darbuotojai pastatė apie tai įspėjančius ženklus“, – nurodė E. Mališauskas.
Jo žiniomis, pirmadienį Radikių kaime meras Valerijus Makūnas taip pat domėjosi, kaip gyventojams sekasi likviduoti potvynio padarinius. Praėjusį penktadienį meras nurodė, kad čia nukentėjo apie 20 namų.
„Didžiausia problema – nešvariu vandeniu užpilti šuliniai. Kauno rajono savivaldybės įmonė „Giraitės vandenys“ pasiūlė savo paslaugas ir padeda išsiurbti nešvarų vandenį“, – sakė mero patarėjas.
Institucijos ir savivaldybės stiprina pasirengimą, telkia reikiamas priemones ir resursus, palaiko nuolatinį ryšį su gyventojais. Gyventojai apie pokyčius bus informuoti nedelsiant. Visą informaciją apie pasirengimą galimam potvyniui galite rasti.
NKVC specialistai primena, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasitarime 2026 m. vasario 25 d. protokoliniu sprendimu patvirtino Valstybinį potvynio rizikos valdymo (reagavimo) priemonių planą, kuriuo nustatoma vieninga institucijų, savivaldybių ir tarnybų veiksmų tvarka, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, kritinės infrastruktūros apsaugą ir operatyvų reagavimą potvynio grėsmės atveju. Juo užtikrinamas savivaldybių ir tarnybų vykdomų bei planuojamų priemonių suderinamumas, vieninga veiksmų koordinacija ir valstybės pajėgų konsolidacija minimizuojant potvynio padarinius.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.