Mokslinės žinios apie sveikatai palankią mitybą nuolat pildosi ir kinta, keisdamos ir visuomenės, ir net pačių ekspertų požiūrį į tai, kas iš tiesų yra sveikas maistas. Profesorius R. Stukas atvirauja, kaip besiplečiantis žinių bagažas pakoregavo jo paties mitybos įpročius ir kodėl dabar jaučiasi geriau, o svoris reguliuojasi be pastangų.
Mitybos pagrindai: pusryčiai ir vakarienė
Profesorius prisimena, kaip jo močiutė gausiai naudojo sviestą, manydama, kad jis gerina patiekalų skonį. Tačiau šiuolaikinis mokslas rodo, jog sviesto reikėtų vartoti saikingai. Būtent žinių turėjimas leidžia koreguoti mitybą, siekiant geresnės sveikatos.
R. Stukas pabrėžia, kad pusryčiams idealiai tinka stambiamolekuliniai angliavandeniai, pavyzdžiui, košės, kurios suteikia ilgalaikės energijos. Vakarienei, atvirkščiai, rekomenduojama rinktis baltyminius produktus – varškę, baltą žuvį ar vištienos krūtinėlę. Pietums, pasak profesoriaus, galima valgyti beveik viską, išlaikant subalansuotą požiūrį.
„O pas mane buvo pusryčiai ir vakarienė sukeisti vietomis. Pusryčiams valgydavau baltyminį maistą, o vakarienei – turintį daug angliavandenių“, – prisiminė profesorius. Tačiau įgijus ir pritaikius mokslines žinias, situacija pasikeitė. „Kai žinių įgyji ir viską pertvarkai, sudėlioji moksliniais pagrindais, tai pajauti, kad organizmas geriau funkcionuoja ir galva geriau dirba, kūno svoris stabilizuojasi be papildomų pastangų. Tai – mitybos raštingumas: žinių turėjimas ir jų taikymas“, – paaiškina R. Stukas. Jis pabrėžia, kad mitybos patarimų būtina ieškoti tik patikimuose šaltiniuose.
Bulvės: maistingumas ir vartojimo ypatumai
Įdomu tai, kad iki Amerikos atradimo europiečiai valgė ropes, kurias vėliau pakeitė bulvės. Profesorius teigia, jog genetiškai esame labiau prisitaikę valgyti ropes, iš kurių galima paruošti įvairesnių patiekalų, o bulvės labiau tinka kaip garnyras prie mėsos. Teorija, kad mėsa su bulvėmis nedera, yra nepagrįsta.
Vis dėlto, R.
Stukas įspėja apie keptų bulvių keliamą riziką: „Tik reikia žinoti, kad aliejuje kepamos bulvės sugeria labai daug riebalų, jų nejaučiame, mums skanu, bet į organizmą įvedama labai daug riebalų.“ Be to, labai svarbu valgyti karštas virtas bulves, nes atvėsusios jos praranda didžiąją dalį vitamino C. „Jeigu jų nesuvalgėme, įsidėjome į šaldytuvą, kitą dieną bulvėse bus tik vitamino C pėdsakai“, – patikina profesorius. Tai paaiškina, kodėl iš anksto paruošti šaldyti pusgaminiai yra mažiau maistingi.
Pasak R. Stuko, Lietuvos gyventojams jau trūksta vitamino C, kurio jie nepakankamai gauna iš bulvių. Bendrai lietuvių mityba nėra sveikatai palanki, o iš anksto paruoštas maistas su priedais, nors ir saugus, yra „dirbtinai pasendintas“ ir praranda biologinę vertę.
Pasninko nauda ir perdirbtos mėsos pavojai
Advento laikotarpis dažnai siejamas su pasninku. Profesorius teigia, kad laikini mitybos pokyčiai nepakenkia, o gali būti net naudingi: „Organizmas nebadauja, žmogus valgo kitokį maistą, kuris yra lengviau virškinamas, susidaro mažiau toksiškų skilimo produktų. Iš biocheminės pusės galima analizuoti, kad gyvulinės kilmės produktų atsisakymas sudaro sąlygas šviesesnėms mintims ir geresniam smegenų darbui.“ Tokiu metu lengviau susitelkti į šventės prasmę ir apmąstymus.
Anot profesoriaus, Advento pasninko tradicija būtų į sveikatą daugeliui, mat Lietuvos gyventojai suvalgo per daug mėsos ir jos patiekalų. Ypač populiarūs išlieka menkaverčiai, perdirbtos mėsos produktai, tokie kaip rūkyta mėsa, kumpiai, skilandžiai. „Jeigu patiekalas paruoštas iš šviežios mėsos, yra iš karto suvartojamas, tai sveikatai gali tik naudos duoti, bet perdirbtos raudonos mėsos gaminių rekomenduojama nevartoti. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad jie didina vėžio riziką“, – įspėjo R. Stukas.
Profesoriaus R. Stuko mitybos įpročiai ir pasninko tradicijos
Kalėdų pasninko tradicija susiformavo prieš daugelį metų, siekiant suteikti šventei papildomos prasmės. Šiuolaikinis tradicijų tęsimas rodo pagarbą šventei ir protėviams. „Tradicijos ugdo pagarbą ne tik šventei, bet ir žmogui“, – sako profesorius.
Nors profesorius R. Stukas griežtai nesilaiko pasninko, Advento penktadieniais jis stengiasi vengti gyvulinės kilmės produktų. Paklaustas apie mėgstamiausią maistą, profesorius pripažįsta turintis silpnybę ne tik sveikiems patiekalams: „Biskvitinis obuolių pyragas su cinamonu, šiltas ir kvepiantis – man labai skanu. Kai namai pakvimpa cinamonu, pajaučiu Kalėdų laukimą.“ Tačiau jis pabrėžia saiko svarbą ir tai, kad persivalgyti nebūtina.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.