Daugelis iš mūsų bent kartą gyvenime yra susidūrę su netikėta staigmena veidrodyje – ryškiai raudona dėme ant akies obuolio. Nors dažniausiai tai nesukelia skausmo, niežėjimo ar regėjimo pablogėjimo, vaizdas neretai kelia nemenką nerimą. Tačiau ką iš tiesų reiškia ši dėmė ir kada ji signalizuoja apie rimtesnes problemas?
Kas yra raudona dėmė akyje?
Mediciniškai šios dėmės vadinamos subkonjunktyviniais kraujavimais arba pokonjunktyvinėmis hemoragijomis. Skirtingai nuo bendro akies paraudimo, kai išsiplečia viso obuolio kraujagyslės, šis reiškinys paveikia nedidelį, lokalizuotą plotą. Tai įvyksta, kai smulkios junginės kraujagyslės išsiplečia ir trūksta, o nedidelis kiekis kraujo prasiskverbia po skaidria akies plėvele. Iš esmės, tai yra ta pati mėlynė, tik ji susidaro ant akies baltojo paviršiaus, matoma dėl junginės skaidrumo.
Dažniausios atsiradimo priežastys
Raudona dėmė ant akies gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pradedant paprastu mechaniniu dirginimu ir baigiant rimtomis sisteminėmis ligomis. Optometrijos daktarai pabrėžia, kad nors dažniausiai tai tėra estetinis nepatogumas, ignoruoti pasikartojančių simptomų nevalia.
Neretai raudona dėmė atsiranda dėl veiksnių, kurie neturi nieko bendra su tiesiogine akies sveikata. Gydytojai aiškina, kad stiprus čiaudulys, intensyvus kosulys, vėmimas, per didelė fizinė įtampa ar net sunkių daiktų kėlimas sukelia trumpalaikį, bet staigų kraujospūdžio šuolį galvos srityje. To pakanka, kad trapiausios kapiliarų sienelės neatlaikytų spaudimo ir trūktų, palikdamos ryškų pėdsaką akies skleroje.
Dažnai medicinoje vartojamas terminas „idiopatinis“, reiškiantis, kad tikslios priežasties nustatyti nepavyksta. Tačiau specialistai išskiria kelis dažniausius kasdienius veiksnius, be jau minėtų: akies trynimas, kontaktinių lęšių naudojimas, saulės spindulių poveikis ar net nedidelė trauma.
Kada reikėtų sunerimti?
Daugeliu atvejų specialaus gydymo nereikia – raudona dėmė pamažu keičia spalvą ir per porą savaičių išnyksta savaime. Tačiau daktarai pabrėžia, kad jei šios dėmės atsiranda dažnai, be aiškios išorinės priežasties, būtina kreiptis į specialistus. Tai gali būti pirmasis rimtų sutrikimų, tokių kaip kraujavimo sutrikimai, nekontroliuojama hipertenzija (aukštas kraujospūdis) ar net plazminių ląstelių mieloma, simptomas. Akis šiuo atveju veikia kaip ankstyvosios diagnostikos priemonė, parodanti, kad kraujagyslių sistema organizme yra pažeista.
Prevencija ir akių priežiūra
Norint apsaugoti akis nuo pasikartojančių kraujavimų, svarbu rūpintis bendra organizmo būkle ir kraujagyslių elastingumu. Viena efektyviausių priemonių – tinkama mityba. Rekomenduojama vartoti daugiau raudonai oranžinių daržovių, vaisių ir uogų, kuriose gausu vitamino P (rutino). Ši medžiaga stiprina kapiliarų sieneles ir mažina jų pralaidumą. Taip pat patariama vengti ekstremalaus fizinio krūvio, ypač ilgo buvimo galva žemyn, nes tai sukelia didelį spaudimą akių kraujagyslėms.
Sergantiems diabetu ar turintiems padidėjusį kraujospūdį, gyvybiškai svarbu nuolat stebėti cukraus kiekį ir laikytis gydytojų nurodymų, nes nekontroliuojamos ligos pirmiausia pažeidžia smulkiuosius kapiliarus visame kūne, įskaitant akis.
Paskutinis žodis
Raudona dėmė ant akies dažniausiai yra praeinantis nepatogumas, tačiau ji tarnauja kaip puikus indikatorius mūsų vidinei būklei įvertinti. Nereikėtų rizikuoti savo sveikata, jei simptomai kartojasi be aiškios išorinės priežasties. Laiku atlikta apžiūra pas akių ligų specialistą padės išvengti sudėtingų komplikacijų ir leis užtikrinti, kad jūsų kraujagyslių sistema veikia nepriekaištingai. Būkite atidūs savo kūnui ir nepamirškite profilaktinių vizitų pas specialistus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.