Daugelis Lietuvos gyventojų susiduria su regėjimo sutrikimais, tačiau ne visi žino apie galimybes gauti kompensuojamas paslaugas ir medicinos pagalbos priemones. Valstybinės ligonių kasos (VLK) nuolat primena, kad dalis išlaidų, susijusių su regos korekcija ir akių gydymu, yra padengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kam ir kokiomis sąlygomis priklauso nemokami akinių lęšiai, akių lęšiukų keitimo operacijos ir kokia yra profilaktinių regėjimo patikrinimų tvarka.
Kada akinių lęšiai apmokami iš PSDF?
Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis akinių lęšiai apmokami tuomet, kai gydytojas oftalmologas nustato, jog geriau matančios akies geriausiai koreguotas regos aštrumas neviršija 0,5. Tai yra esminė sąlyga, leidžianti gauti valstybės paramą. Vaikams, turintiems gydytojų siuntimus, akinių lęšiai skiriami ne dažniau kaip kartą per metus, o suaugusiems pacientams – kartą per dvejus metus. Svarbu pažymėti, kad akinių lęšiai pacientams skiriami dėl įvairiausių ligų, kurios pažeidžia regėjimą. Tai gali būti lęšiuko, gyslainės ir tinklainės ligos, glaukoma, stiklakūnio ir akies obuolio ligos, regėjimo nervo ir regėjimo takų ligos, akies raumenų, akomodacijos ir refrakcijos sutrikimai, ragenos transplantatas ir daugelis kitų.
Jeigu gydytojas oftalmologas išrašo siuntimą kompensuojamiesiems akinių lęšiams, dėl jų įsigijimo reikėtų kreiptis į optikas, kurios yra sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Apdraustieji, turėdami siuntimą, gali patys pasirinkti gydytoją oftalmologą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas ir turinčioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Šeimos gydytojas, siunčiantis oftalmologo konsultacijai, privalo informuoti pacientą, kur tokios paslaugos teikiamos, ir nurodyti bent tris įstaigas, teikiančias šias paslaugas.
Akies lęšiuko keitimo operacija: kas apmokama?
Dažnai gyventojams kyla klausimas, ar reikia mokėti už akies lęšiuką, kai atliekama jo keitimo operacija.
Ligonių kasų specialistai pabrėžia, kad sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas ir turinčioje sutartį su ligonių kasa, operacijai atlikti reikalingi medikamentai, medicinos pagalbos priemonės (MPP) ir patys akių lęšiukai apmokami PSDF lėšomis. Vadinasi, mokėti už akies lęšiuką iš savo kišenės tikrai nereikia.
Išimtis taikoma tik tais atvejais, kai pacientas savo noru pasirenka brangesnį nei ligonių kasų kompensuojamas lęšiukas. Tuomet į sveikatos priežiūros įstaigos kasą reikia sumokėti tik lęšiukų kainos skirtumą, bet ne visą jo kainą. Be to, gydantis stacionare, pacientui būtinus vaistus ir reikiamas priemones turi įsigyti pačios sveikatos priežiūros įstaigos ir panaudoti jas gydymo metu. Todėl pacientui pačiam nei vaistų, nei MPP pirkti nereikia. Gydymo įstaigos privalo informuoti pacientą apie jo teisę ir galimybes konkrečią paslaugą gauti nemokamai.
Svarbiausia – profilaktika: šeimos gydytojo vaidmuo
Ligonių kasos primena, kad pacientai, norintys pasitikrinti regėjimo aštrumą ar pajutę pirmuosius regos sutrikimo požymius, pirmiausia turėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Jis atlieka esminį vaidmenį profilaktikoje ir siunčiant specialistams.
- Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų regėjimas profilaktiškai tikrinamas kasmet.
- 19–40 metų amžiaus žmonėms regėjimo aštrumas ir akispūdis tikrinami kartą per dvejus metus.
- 41–65 metų amžiaus žmonėms regėjimas tikrinamas kartą per dvejus metus, o akispūdis – kasmet.
- Nuo 65 metų amžiaus regėjimas ir akispūdis tikrinami kasmet.
Jeigu prireikia platesnio ištyrimo, pacientas gali būti siunčiamas gydytojo oftalmologo konsultacijai. Reguliarus tikrinimasis padeda laiku pastebėti ir spręsti regėjimo problemas, užtikrinant geresnę akių sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.