Kasmet visame pasaulyje aštuoni milijonai mirčių siejami su rūkymu – tai pagrindinė neužkrečiamųjų ligų priežastis. Nors pats nikotinas vėžio nesukelia, degant tabakui išsiskiria tūkstančiai cheminių medžiagų, kurių daugelis yra kancerogeninės. Tarptautinė specialistų bendruomenė jau ilgą laiką ieško efektyvių būdų, kaip sumažinti šią niokojančią statistiką. Varšuvoje vykusiame devintajame pasauliniame nikotino forume (Global Forum on Nicotine) buvo vieningai sutarta, kad atėjo laikas esminiams pokyčiams ir dėmesio sutelkimui į mažesnės žalos politiką.
Tradicinių priemonių ribos: ar MPOWER dar veiksminga?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tabako kontrolės priemonės, žinomos kaip MPOWER, ilgą laiką buvo laikomos kertiniu akmeniu kovoje su rūkymu. Tačiau nepriklausomas tyrimas, pristatytas Varšuvos forume, atskleidė nerimą keliančią tendenciją: jų įgyvendinimas Europoje neturi aiškaus ryšio su žemu su tabaku susijusiu mirtingumo lygiu. Tai kelia klausimą, ar esamos strategijos yra pakankamos ir veiksmingos šiuolaikiniame kontekste.
Žymus priklausomybės nuo tabako tyrinėtojas dr. Larsas Ramströmas savo atliktu tyrimu nustatė, kad perėjimas nuo rūkymo prie švediško „snus“ – saugesnio nikotino gaminio – yra veiksmingesnė strategija siekiant sumažinti su tabaku susijusių mirčių skaičių. Jo teigimu, tabako žalos mažinimo integravimas į esamas tabako kontrolės priemones yra raktas į greitesnį rūkymo nutraukimą.
Žalos mažinimas: naujas požiūris į visuomenės sveikatą
Pasaulinis nikotino forumas yra unikali tarptautinė konferencija, skirta saugesnių nikotino gaminių, tokių kaip elektroninės cigaretės, nikotino maišeliai ar kaitinamojo tabako gaminiai, vaidmeniui padedant žmonėms mesti rūkyti. Žalos mažinimas – tai įrodymais pagrįstas visuomenės sveikatos metodas, apimantis pragmatinę politiką, reglamentus ir veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pavojų sveikatai, pavyzdžiui, suteikiant prieigą prie saugesnių produktų ar medžiagų formų.
Žalos mažinimas buvo pavadintas trečiuoju tabako kontrolės ramsčiu, greta paklausos ir pasiūlos mažinimo.
Jo esmė – pripažinimas, kad žmonės vartoja nikotiną dėl jo poveikio, o ne dėl kancerogeninių medžiagų, kurios išsiskiria degant tabakui. Siūlydami mažiau kenksmingas alternatyvas, galima sumažinti su rūkymu susijusią riziką.
Gėdinimas keistis neskatina: specialistų įžvalgos
Infekcinių ligų specialistas ir epidemiologas dr. Markas Tyndallas atkreipė dėmesį į visuomenės požiūrio ypatumus. „Buvo įdomu stebėti, kaip greitai buvo atnaujinti ženklai, kuriuose draudžiama rūkyti, įtraukiant „ne – veipinimui“. Taip pat keistas sprendimas rūkantiems tradicines ir e–cigaretes siūlyti tai daryti vienoje zonoje. Kokia prasmė norinčius mesti rūkyti maišyti su rūkoriais?“ – klausė jis. Pasak dr. M. Tyndallo, klaidinga informacija apie mažesnės žalos produktus ir visuomenės manymas, kad žmonės tiesiog „turėtų mesti rūkyti“, trukdo plačiau taikyti žalos mažinimo principus.
„Manau, kad yra labai mažai teigiamo požiūrio į socialinės stigmos naudojimą [kaip įrankį žmonėms sustabdyti nuo rūkymo]. Daugelis žmonių, patiriančių priklausomybę, naudoja šiuos produktus, gydosi patys. Daugelis tų, kuriems pavyksta mesti [rūkyti], daro tai, kai jaučiasi teigiamai apie save. Žmonių gėdinimas neprivers jų pasikeisti“, – teigė jis, pabrėždamas motyvacijos ir teigiamo požiūrio svarbą.
Teisė į sveikatą ir atsakingas reguliavimas
Londono imperatoriškojo koledžo profesorius emeritas Gerry Stimsonas, vienas iš Pasaulinio nikotino forumo steigėjų, mažesnės žalos tabako gaminių pasiekiamumą prilygino žmogaus teisėms. „Pagrindinis argumentas – buvimas narkomanu nepanaikina jūsų teisės į sveikatą. Tas pats ir su rūkymu“, – įsitikinęs jis. Profesoriaus teigimu, tabako žalos mažinimo judėjimas turi užmegzti tvirtus ryšius su žmogaus teisių gynėjais.
„Teisė į sveikatą susijusi su saugesniais nikotino gaminiais. Tai stiprus argumentas, kurį reikia pateikti prieš draudimą, nes draudimai yra prastas reguliavimas“, – pabrėžė G. Stimsonas. Forumo dalyviai vieningai sutarė, kad geras reguliavimas turėtų būti pagrįstas įrodymais ir mokslu. Pirmiausia, reguliavimas turi atitikti gaminių rizikos profilį. Antra, visuomenė turi suprasti mažiau kenksmingų produktų naudą ir riziką, kad galėtų priimti informuotus sprendimus. Galiausiai, šie gaminiai turi būti lengvai prieinami ir įperkami, kad būtų skatinamas perėjimas nuo tradicinių cigarečių prie mažiau žalingų alternatyvų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.