Kas iš tiesų lemia ilgaamžiškumą? Naujas išsamus 134 žmonių kraujo tyrimas atskleidė, kad šimtamečių organizme svarbiausios sistemos – ląstelių apsauga, medžiagų apykaita ir uždegimo kontrolė – išlieka stabilios ilgiau nei palyginamojoje 80-mečių grupėje. Šis tyrimas taip pat pabrėžia, kad sveikas senėjimas priklauso ne vien nuo genų, bet ir nuo gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo bei mitybos, kurie daro didelę įtaką organizmo apsauginiams mechanizmams.
Mokslininkai ieško ilgaamžiškumo paslapčių
Žmonės, kurie sulaukia daugiau nei 100 metų ir išlieka palyginti sveiki, yra neįkainojamas šaltinis mokslininkams, siekiantiems geriau suprasti, kaip sensta žmogaus organizmas. Tyrėjų grupė, vadovaujama Karlo Heinzo Krauso iš Ženevos universiteto ir Danielos Jopp iš Lozanos universiteto, atliko didelio masto tyrimą, kurio rezultatai buvo paskelbti prestižiniame moksliniame žurnale „Aging Cell“.
Išsamūs kraujo tyrimai atskleidė unikalius skirtumus
Šis tyrimas buvo dalis platesnio projekto SWISS100 – Šveicarijos mokslinės iniciatyvos, skirtos išskirtinio ilgaamžiškumo studijoms. Mokslininkai išanalizavo 134 dalyvių kraujo mėginius, siekdami suprasti biologinius skirtumus tarp įprasto senėjimo ir ilgaamžiškumo. Tyrime dalyvavo trys amžiaus grupės:
- 39 šimtamečiai (vidutinis amžius – 101 metai)
- 55 maždaug 86 metų žmonės (palyginamoji grupė)
- 40 sveikų 30–60 metų suaugusiųjų
Visi kraujo mėginiai buvo paimti 2022–2023 metais. Vėliau mokslininkai ištyrė kraujo serumą ir analizavo daugiau nei 700 baltymų. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas dviem biologinėms sistemoms: imuninės sistemos uždegiminiams procesams ir širdies bei medžiagų apykaitos reguliacijai, kurios turi didelę įtaką sveikam senėjimui.
Šimtamečių „jaunesnis“ baltymų profilis
Tyrimas parodė, kad žmonių, vyresnių nei 100 metų, kraujyje yra 37 baltymai, kurie paprastai būdingi jaunesniems asmenims. „Mūsų šimtamečių šių 37 baltymų profilis yra labiau panašus į jauniausios grupės nei į 80-mečių grupės rodiklius“, – teigia tyrimo autorius Flavienas Delhaesas. Šie baltymai reguliuoja daugybę svarbių procesų organizme, tokių kaip uždegimo kontrolė, medžiagų apykaita ir ląstelių atsparumas stresui.
Jei šie procesai išlieka stabilūs, tai gali paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės gyvena itin ilgai ir išlieka palyginti sveiki.
Tyrimas parodė, kad žmonių, vyresnių nei 100 metų, kraujyje yra 37 baltymai, kurie paprastai būdingi jaunesniems žmonėms.
Mažesnis oksidacinis stresas ir stabilesnė medžiagų apykaita
Vienas ryškiausių skirtumų buvo susijęs su oksidaciniu stresu, kuris atsiranda, kai organizme susidaro agresyvios molekulės – laisvieji radikalai – galintys pažeisti ląsteles ir spartinti senėjimą. Šimtamečių organizme šių streso žymenų buvo gerokai mažiau nei 80-mečių grupėje. „Šimtamečių organizme oksidacinio streso lygis yra daug mažesnis. Todėl jiems reikia gaminti mažiau antioksidacinių baltymų“, – aiškina H. Krause.
Mokslininkai taip pat nustatė skirtumų medžiagų apykaitoje. Kai kurie baltymai, reguliuojantys riebalų ir cukraus apykaitą, paprastai su amžiumi stipriai padidėja. Tačiau šimtamečių organizme šis procesas vyksta gerokai lėčiau. Pavyzdžiui, fermentas DPP-4, kuris skaido hormoną GLP-1, dalyvaujantį insulino gamyboje, veikia stabiliau. „DPP-4 padeda palaikyti palyginti žemą insulino lygį. Tai gali apsaugoti nuo hiperinsulinizmo ir metabolinio sindromo“, – teigia F. Delhaesas. Dėl to šių žmonių medžiagų apykaita išlieka stabili ir efektyvi, be nuolatinių insulino svyravimų.
Stipresni audiniai ir sumažintas uždegimas
Kitas svarbus skirtumas susijęs su jungiamuoju audiniu – vadinamąja ekstraląsteline matrica, kuri veikia kaip struktūrinis karkasas ląstelėms ir audiniams. Kai kurie su šia sistema susiję baltymai šimtamečių organizme išlieka panašesni į jaunų žmonių rodiklius. Tai gali padėti organams ilgiau išlikti funkcionaliems.
Taip pat pastebėta, kad šimtamečių kraujyje yra mažesnis kai kurių uždegimo žymenų kiekis, pavyzdžiui, baltymo interleukino-1 alfa. Lėtiniai uždegimai laikomi svarbiu daugelio su amžiumi susijusių ligų veiksniu, todėl stabilesnė imuninė sistema gali būti viena iš ilgaamžiškumo priežasčių.
Gyvenimo būdas: svarbiau nei genai?
Nors genetika turi įtakos senėjimui, jos vaidmuo yra ribotas. Tyrėjų vertinimu, genai paaiškina tik apie 25 procentus ilgaamžiškumo. Didžioji dalis priklauso nuo gyvenimo būdo ir aplinkos. Mokslininkai išskiria kelis svarbius veiksnius:
- Reguliarų fizinį aktyvumą
- Subalansuotą mitybą
- Stiprius socialinius ryšius
Net ir nedideli įpročiai gali turėti pastebimą poveikį. Pavyzdžiui, ryte suvalgytas vaisius gali padėti sumažinti oksidacinį stresą kraujyje dienos metu. Šis tyrimas patvirtina, kad sąmoningi pasirinkimai kasdieniame gyvenime gali padėti apsaugoti organizmą ir džiaugtis ilgu, sveiku gyvenimu.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.