Kiekvienas yra patyręs tą nemalonų jausmą, kai širdis staiga ima plakti taip stipriai, lyg norėtų iššokti iš krūtinės, o pulsas šokteli iki nerimą keliančių aukštumų. Dažnai tokioje situacijoje panika tik dar labiau pablogina reikalus. Tačiau ką daryti, kai tai nutinka? Kardiologas Marius dalijasi patarimais, kurie padeda greitai nuraminti širdį ir atgauti ramybę.
Pirmoji pagalba: kvėpavimo galia
Pasak kardiologo, daugelis bandome nusiraminti, bet kuo labiau stengiamės, tuo sunkiau tai padaryti. Priežastis paprasta – veikiame neteisingai. Yra trys patikrinti metodai, kurie veikia vos per kelias minutes. Pirmasis ir paprasčiausias – tai specialus kvėpavimo pratimas:
„Įkvėpk per nosį skaičiuodamas iki keturių. Sulaikyk kvėpavimą skaičiuodamas iki septynių. Iškvėpk per burną skaičiuodamas iki aštuonių.“
Šį pratimą reikėtų kartoti tris–penkias minutes. Pratęstas iškvėpimas siunčia signalą nervų sistemai, kad viskas saugu ir galima ramintis. Taip aktyvuojama parasimpatinė nervų sistema, kuri sulėtina širdies ritmą ir normalizuoja kraujospūdį. Vienas vyras, išbandęs šį metodą per stresą darbe, patvirtino: „Veikia. Po dviejų minučių pulsas nukrito dvidešimčia.“
Greitoji pagalba: šaltis ir vaguso nervo stimuliavimas
Kardiologas Marius taip pat pristatė dar greitesnį būdą, pasitelkiant šalčio efektą:
„Panardinki veidą į šaltą vandenį. Arba uždėk ledą ant kaktos ir pakaušio.“
Šis metodas suaktyvina nardymo refleksą. Šaltas vanduo ant veido iš karto sulėtina širdies ritmą – efektas pasiekiamas per kelias sekundes. O jei po ranka neturite ledo ar galimybės panardinti veidą į vandenį, yra alternatyva:
„Nosį užspausk ir stipriai išpūsk orą – lyg norėtum atsikimšti ausis. Tai stimuliuoja vaguso nervą ir sukelia tą patį efektą.“
Šis metodas taip pat pasirodė esąs itin efektyvus. Viena moteris, išbandžiusi jį po stresinio skambučio, teigė: „Negaliu patikėti.
Pulsas nukrito beveik iš karto.“
Vandens svarba ir taisyklinga kūno padėtis
Paskutinis kardiologo Mariaus patarimas – paprastas, bet veiksmingas:
„Išgerk stiklinę vandens. Jei nesi hipertonika – pridėk ketvirtį arbatinio šaukštelio druskos.“
Dehidratacija didina kraujo klampumą, todėl širdis turi plakti greičiau, kad kompensuotų. Vanduo atkuria kraujo tūrį ir sumažina krūvį širdžiai. Be to, gali padėti ir tam tikra kūno padėtis:
„Atsigulk ir pakelk kojas aukščiau širdies. Veninis kraujas grįžta lengviau, širdis gali dirbti efektyviau su mažesniu dažniu.“
Šių dviejų metodų derinys taip pat yra greita ir efektyvi pagalba. Viena draugė, susidūrusi su širdies plakimu ir panika darbe, po penkių minučių išbandžiusi vandenį ir pakėlusi kojas, atsiuntė žinutę: „Praėjo. Ačiū.“
Kada kviesti pagalbą? Atpažinkite pavojaus ženklus
Nors šie metodai padeda greitai nuraminti širdį, kardiologas Marius pabrėžia, kad ne viską galima išspręsti namuose. Svarbu žinoti, kada reikia nedelsiant kreiptis į medikus:
„Jei pulsas viršija šimtą dvidešimt ir nesumažėja per penkiolika–dvidešimt minučių – skambink.“
Kiti pavojaus ženklai, reikalaujantys neatidėliotinos medicininės pagalbos (skambinkite 112), yra krūtinės skausmas, dusulys, galvos svaigimas ar alpimas. Jei priepuoliai kartojasi dažniau nei porą kartų per mėnesį be aiškios priežasties, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir ištirti priežastį, nes tai gali būti magnio trūkumas ar kitos sveikatos problemos.
Ilgalaikė prevencija: rūpinkitės savimi kasdien
Geriausia pagalba – prevencija. Marius rekomenduoja kasdien vartoti magnio bisglicinatą (400 mg), gerti gudobelės arbatos (1–2 arbatiniai šaukšteliai) bei mažinti kofeino ir streso kiekį kasdienybėje. Šių rekomendacijų laikymasis gali ženkliai sumažinti širdies plakimo priepuolių dažnumą ir intensyvumą. Po mėnesio priepuoliai retesni, o po dviejų – beveik išnyksta. Kartais geriausia pagalba – žinoti, ką daryti, kol dar nereikia skambinti 112.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.