Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atlikti tyrimai atskleidė nerimą keliančią tendenciją: psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tarp dirbančiųjų išlieka itin aukštas. Gražina Belian, NTAKD direktoriaus pavaduotoja, pabrėžė, kad alkoholio vartojimas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių 25–29 m. amžiaus grupėje, kurioje dirbančiųjų skaičius yra didžiausias.
Statistika negailestinga: vartojimas darbo vietoje vis dar toleruojamas
Tyrimų rezultatai rodo, kad bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojo net 9 iš 10 dirbančių asmenų. Lyginant su nedirbančiaisiais, šis rodiklis tarp dirbančiųjų yra 17 proc. didesnis. Dar daugiau, daugiau nei trečdalis darbuotojų alkoholį vartojo pačioje darbo vietoje, o net 40 proc. darbdavių prisipažino toleruojantys alkoholio vartojimą ypatingų progų metu.
Ne ką mažesnį susirūpinimą kelia ir naujosios priklausomybės. Nors tradicinių cigarečių populiarumas moka, elektroninių cigarečių vartojimas auga. 2020 m. duomenimis, 1 iš 4 darbuotojų vartojo elektronines cigaretes, o ketvirtadalis kasdien rūkančiųjų tai darė uždarose patalpose, taip kenkdami kolegų sveikatai.
Diskusija dėl priemonių: baudos ar prevencija?
Ekspertai nesutaria, kokios priemonės yra efektyviausios kovojant su šia problema. Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos atstovas Laimutis Gudeliauskas įsitikinęs, kad „kietosios“ priemonės duoda greičiausią rezultatą. „Jeigu tikrinamas darbuotojas ryte „įpūtė“ jis po pietų jau nebedirba, o rangovui mes išrašome 1,5 tūkst. eurų baudą. Rangovas vėliau sprendžia, ar darbuotoją atleidžia, ar už jį sumoka. (…) Tokios priemonės tikrai leido nustatyti tų neblaivumų nustatymus, o tai reiškia išgelbėtas gyvybes, sveikatas“, – patirtimi dalijosi jis.
Tačiau Vilniaus universiteto lektorė Jelena Stanislavovienė įspėja, kad vien tik griežtos bausmės gali priversti darbuotojus slėpti problemas. Jos teigimu, pirminė prevencija turėtų prasidėti nuo darbo aplinkos veiksnių, tokių kaip stresas, didelis krūvis ar atsakomybė, identifikavimo.
Svarbiausias veiksnys – vadovo požiūris
Pasak profesinės sveikatos specialistės Agnės Stonkevičiūtės, bet kokia prevencija prasideda nuo vadovų. „Jeigu susiduri su darbdaviu, kuriam yra priimtina žalingi įpročiai, rūkymas ar alkoholio vartojimas, tai tada jau sudėtingiau pradėti kalbėti apie tai, kad reikia organizuoti vienokius ar kitokius mokymus ar taikyti intervencijas. Labai svarbu, kad tiesioginis vadovas tuo tikėtų. Jeigu tiesioginis ar bet kuris kitas vadovas netikės tuo, ką jūs sakote ir nematys prasmės, tada tikėtis, kad darbuotojai pradės taikyti vieną ar kitą veiklą, yra pakankamai sudėtinga“, – teigė specialistė.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Ignas Rubikas pridūrė, kad Lietuvoje vis dar gajus baimės jausmas prisipažinti apie turimas problemas dėl alkoholio, todėl būtina keisti visuomenės požiūrį ir mažinti stigmą. „Svarbus šito žodyno įtraukimas į mūsų darbotvarkę. Reikia tiesiog kalbėti nebijant žodžių „psichoaktyviosios medžiagos“ ir pripažinti, kad mes susiduriame su šiais iššūkiais ir šiomis problemomis. Reikia skatinti nesmerkiantį požiūrį“, – diskusiją apibendrino J. Stanislavovienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.