Jau seniai pastebėta, kad insultą patyrę žmonės dažnai susiduria su depresija. Ši būklė yra tokia paplitusi po smegenų smūgio, kad netgi turi savo pavadinimą – postinsultinė depresija. Tačiau naujo, plataus masto tyrimo rezultatai atskleidžia netikėtą fenomeną: depresijos simptomai gali pasireikšti ne tik po insulto, bet ir gerokai prieš jį, įspėdami apie artėjančią ligą.
Depresija – ankstyvas insulto pranašas?
„Depresija yra itin opi problema tarp insultą patyrusių žmonių. Tai tokia dažna būklė, kad net vadinama postinsultine depresija. Tačiau mūsų tyrimas parodė, kad depresijos simptomai išryškėja ne tik po insulto – paaiškėjo, kad dalis depresijos požymių išsivystė dar prieš ištinkant insultui“, – teigė Maria Blochl, Miunsterio universiteto Vokietijoje tyrimo autorė. Šis atradimas keičia požiūrį į insulto prevenciją ir ankstyvąją diagnostiką, pabrėždamas subtilių psichologinių pokyčių svarbą.
Mokslinis tyrimas atskleidžia ankstyvuosius signalus
Norėdami gauti patikimus duomenis, tyrėjai analizavo išsamius 10 797 suaugusiųjų sveikatos duomenis. Vidutinis tyrimo dalyvių amžius siekė 65 metus, ir nė vienas iš jų tyrimo pradžioje nebuvo patyręs insulto. Dvylikos metų stebėsenos laikotarpiu insultas ištiko 425 asmenis. Siekiant palyginamųjų rezultatų, šie asmenys buvo suporuoti su 4 249 tyrimo dalyviais, kurie insulto nepatyrė.
Kas dvejus metus visiems tyrimo dalyviams buvo užduodami klausimai apie depresijos simptomus, patirtus per pastarąją savaitę. Į šiuos simptomus įėjo vienišumas, liūdesys, neramus miegas, nuovargis ar jausmas, kai net menkiausias veiksmas reikalauja didelių pastangų. Atsižvelgiant į atsakymus, dalyviams buvo priskiriamas tam tikras balas – kuo daugiau simptomų, tuo balas buvo aukštesnis.
Reikšmingos išvados: pokyčiai likus dvejiems metams
Tyrimo metu pastebėtas ryškus dėsningumas. Likus šešeriems metams iki insulto, asmenų, kurie vėliau jį patyrė, depresijos balai buvo panašūs į tų, kurie smegenų smūgio išvengė.
Tačiau situacija dramatiškai pasikeitė, likus dvejiems metams iki insulto – jį patyrusių žmonių balai tapo pastebimai aukštesni. Po paties insulto depresijos simptomai sustiprėdavo dar labiau ir išlikdavo aukšti net dešimtmetį. Palyginimui, insulto nepatyrusių žmonių balai visą 12 metų laikotarpį išliko stabilūs.
Pacientų stebėsenos svarba ir ateities perspektyvos
„Stiprėjantys depresijos simptomai prieš insultą dažniausiai yra tik subtilūs pokyčiai, kuriuos kliniškai užčiuopti ne visada įmanoma“, – paaiškino M. Blochl. „Tačiau net ir nežymus depresijos simptomų, ypač susijusių su nuotaika ir nuovargiu, paryškėjimas gali būti svarbus signalas apie artėjantį insultą“, – pridūrė tyrėja.
Nors tyrimas atskleidė svarbų ryšį, M. Blochl pabrėžė, kad kol kas išlieka neaišku, ar šie pasikeitimai gali patikimai padėti nuspėti, kas patirs insultą, nes mediciniškai dar nėra iki galo išaiškintos depresijos simptomų atsiradimo priežastys prieš insultą. Ji akcentavo, kad tai turėtų būti tolesnių išsamių tyrinėjimų objektas. „Šis tyrimas taip pat išryškina, kodėl gydytojai turėtų ilgą laiką stebėti, ar insultą patyrę žmonės nejaučia ryškių depresijos simptomų, siekiant užtikrinti išsamią reabilitaciją ir priežiūrą“, – apibendrino M. Blochl.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.