Tarptautinė mokslininkų komanda skelbia nerimą keliančius duomenis, įspėjančius apie kritinę vaisingumo krizę, kuri gali kelti grėsmę žmonijos išlikimui. Naujausi tyrimai rodo, kad vyrų spermatozoidų skaičius mažėja visame pasaulyje precedento neturinčiu greičiu.
Nerimą keliantys skaičiai: pasaulinė analizė
Atlikta išsami metaanalizė apžvelgė 223 tyrimus, apimančius daugiau nei 57 tūkst. vyrų spermos mėginius iš 53 šalių. Nors anksčiau jau buvo žinoma apie spermatozoidų skaičiaus mažėjimą Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje, dabar pirmą kartą patvirtinta, kad panašus procesas vyksta ir Lotynų Amerikos, Azijos bei Afrikos žemynuose. Tai rodo, jog problema yra globali ir daug platesnė, nei manyta anksčiau.
Tyrimo autoriai perspėja, kad vidutinis spermatozoidų skaičius pavojingai artėja prie ribos, po kurios pastojimas natūraliu būdu tampa žymiai sudėtingesnis. Tai reiškia, kad vis daugiau porų visame pasaulyje susidurs su iššūkiais, norėdamos susilaukti vaikų be medicininės pagalbos.
Tyrimo išvados buvo paskelbtos prestižiniame moksliniame žurnale „Human Reproduction Update“. Jeruzalės hebrajų universiteto profesorius Hagai Levine’as, pagrindinis tyrimo autorius, pranešime teigia: „Turime rimtą problemą, kuri, jei nebus sušvelninta, gali kelti grėsmę žmonijos išlikimui.“
Vaisingumo smukimas per pastaruosius dešimtmečius
Jungtinė tyrėjų komanda iš Izraelio, JAV, Danijos, Brazilijos ir Ispanijos, dar 2017 m. perspėjusi apie nerimą keliantį spermatozoidų skaičiaus mažėjimą Vakarų šalyse, naujausiame tyrime nustatė, kad vidutinis spermatozoidų lygis visame pasaulyje per pastaruosius penkis dešimtmečius sumažėjo daugiau nei 50 procentų.
Remiantis 1973–2018 m. duomenimis, spermatozoidų skaičius per metus sumažėjo vidutiniškai 1,2 proc. Tačiau po 2000 metų užfiksuotas dar spartesnis, daugiau nei 2,6 proc. mažėjimas per metus. „Tai tiesiog neįtikėtina. Aš pats negalėjau tuo patikėti“, – pripažino profesorius H. Levine’as.
Jo teigimu, bendra mažėjimo tendencija, pastebėta visuose pasaulio regionuose, liudija apie visuotinę krizę, kurią galima prilyginti klimato kaitai.
„Kaip ir klimato kaitos atveju, problemos mastas įvairiose vietose gali būti skirtingas, tačiau apskritai šis reiškinys yra pasaulinis ir turėtų būti traktuojamas kaip toks“, – aiškino H. Levine’as. Profesorius pridūrė: „Tai atrodo kaip pandemija. Kai kurie padariniai gali būti jaučiami labai ilgai.“
Mažėjančios pastojimo galimybės ir visuomenės iššūkiai
Nors spermatozoidų skaičius laikomas „netobulu vaisingumo rodikliu“, jis yra glaudžiai susijęs su reprodukcinėmis galimybėmis. Įprastomis aplinkybėmis, kai spermatozoidų koncentracija viršija 40–50 mln. mililitre (ml), didesnis skaičius nebūtinai reiškia didesnę pastojimo tikimybę. Tačiau situacija keičiasi, kai koncentracija artėja prie šios kritinės ribos.
Tyrimai atskleidė, kad per pastaruosius 50 metų vidutinis spermatozoidų skaičius sumažėjo nuo 104 iki 49 mln./ml. Tai reiškia, kad vis didesnė vyrų dalis susidurs su problemomis, bandydami susilaukti vaikų.
Edinburgo universiteto Reprodukcinės sveikatos centro profesorius Richardas Sharpe’as šias išvadas įvertino kaip „beviltiškai blogą žinią porų vaisingumui“. Jis pabrėžė, kad ši problema taps rimtu iššūkiu senstančioms visuomenėms. „Tai – galvos skausmas ne tik poroms, kurios bando susilaukti vaikų. Jauni žmonės palaipsniui sudarys vis mažesnę visuomenės dalį, kuri aktyviai veikia darbo rinkoje ir gali išlaikyti augančią pensinio amžiaus gyventojų dalį“, – aiškino R. Sharpe’as.
Galimos priežastys ir platesnis poveikis sveikatai
Nors konkrečios spermatozoidų skaičiaus mažėjimo priežastys šiame tyrime nebuvo tirtos, autoriai teigia, kad turimi duomenys atspindi „pasaulinę krizę, susijusią su mūsų šiuolaikine aplinka ir gyvenimo būdu“. Manoma, kad įvairios cheminės medžiagos gali trikdyti žmonių hormonines ir reprodukcines sistemas.
Tyrėjai taip pat pabrėžia, kad spermatozoidų skaičius yra svarbus bendros vyrų sveikatos rodiklis. Mažas jų kiekis siejamas su padidėjusia lėtinių ligų, sėklidžių vėžio išsivystymo rizika ir trumpesne gyvenimo trukme.
Dandžio universiteto (Škotija) reprodukcinės medicinos dėstytoja Sarah Martins da Silva pritarė susirūpinimui dėl sparčiai mažėjančio vyrų spermatozoidų lygio. Ji ragino atlikti nuodugnesnius šio reiškinio tyrimus, siekiant geriau suprasti jo priežastis. „Žmonių rasei negresia tiesioginis išnykimo pavojus, bet mums tikrai reikia papildomų tyrimų, kad suprastume, kodėl spermatozoidų lygis mažėja“, – sakė ji.
S. Martins da Silva pridūrė: „Manoma, kad tarša, plastikas, rūkymas ir receptiniai vaistai, taip pat gyvenimo būdas, pavyzdžiui, nutukimas ir prasta mityba – veiksniai turintys įtakos, nors jų poveikis dar nėra aiškiai suprastas.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.