Vaistininkai po darbdavių spaudimu: ar pacientas gauna tai, ko reikia?
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga išreiškė susirūpinimą dėl vaistinių tinklų taikomos praktikos, kuri, anot jo, verčia vaistininkus parduoti kuo daugiau vaistų, net jei pacientams jų gali visai nereikėti. Politikas atskleidė, kad didelė dalis farmacijos specialistų patvirtino, jog jų sprendimus lemia skatinimo priemonės, tokios kaip darbo užmokestis ir vertinimas darbo pokalbių metu.
„Labai didelis skaičius vaistininkų prisipažino, kad jų sprendimai yra susiję su skatinimo priemonėmis – darbo užmokesčiu, darbo pokalbiais ir panašiai“, – Eltai po spaudos konferencijos sakė A. Veryga.
„Vaistininkas yra verčiamas neskirti to, ko iš tikrųjų pacientui reikia ir kiek jam reikia, bet yra verčiamas parduoti kiek galima daugiau ir, aišku, parduoti prekės ženklus, kurie susiję su vaistinių tinklu“, – teigė politikas.
Pardavimų skatinimo mechanizmai ir etikos dilemos
Pasak A. Verygos, vaistinių tinklai ne tik skatina pardavinėti specifinius prekės ženklus, bet ir vertina vaistininkų „gerumą“ pagal parduotų prekių skaičių viename čekyje. „Skaičiuojama, kiek čekyje yra pozicijų, parduotų vaistinėje. Ir jeigu čekyje yra mažiau kaip trys pozicijos, netgi neužskaitoma, kad darbas padarytas“, – pasakojo A. Veryga.
Farmacijos specialistai yra raginami parduoti kuo daugiau vaistinių tinklui priklausančių prekių ženklų arba pagal susitarimus jam palankesnių gamintojų pakuočių. Tai daroma tiek keičiant paciento norimus produktus, tiek siūlant įsigyti papildomai.
„Žmogus, atėjęs į vaistinę ir pirkdamas vaistus, negali būti tikras, kad gaus tai, ko jam reikia. Ar jis gaus tą, ko reikia jam, kaip pacientui, ar jis visgi gaus tai, ką reikia, kad parduotų vaistinių tinklas“, – teigė A. Veryga, pabrėždamas paciento pasitikėjimo išnaudojimo problemą.
Neracionalus vaistų vartojimas ir profesinės etikos kodeksas
Apklausos duomenys atskleidžia, kad net 96 proc. vaistininkų pripažįsta neracionalų vaistų vartojimą kaip plačiai paplitusią problemą.
Daugiau kaip pusė jų, virš 50 proc., šios problemos priežastimi įvardija darbdavio spaudimą parduoti kuo daugiau medikamentų.
„Viso šito pacientas nežino, ir kai jis ateina į vaistinę, jis pasitiki vaistininku. O vaistinių tinklai, šitą žinodami, užsiiminėja tokiais dalykais, kurie didina neracionalų vaistų vartojimą. Tą vaistininkai ir patys pripažįsta – 96 proc. vaistininkų mano, kad tai yra problema, į kurios kūrybą jie patys yra įtraukiami per poveikio priemones“, – kalbėjo A. Veryga.
Reaguodama į susiklosčiusią situaciją, Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga (VDPS) inicijavo Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodekso priėmimą. Profesinės sąjungos atstovė dr. Vaiva Bražinskienė teigė, kad toks agresyvus pardavimų skatinimas yra visiškai neetiškas ir nepriimtinas vaistininkų bendruomenei.
„Dėl šios priežasties inicijavome Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodekso priėmimą, kuris užtikrina vaistininko sprendimo priėmimo autonomiją, tikėdamiesi, kad darbdaviai atsižvelgs į šį svarbų dokumentą ir pakeis savo vykdomą politiką“, – komentavo V. Bražinskienė. Deja, anot jos, per daugiau nei du mėnesius jokių teigiamų pokyčių nepastebėta.
Konstitucinio Teismo įvertinimas: valstybės pareiga rūpintis sveikata
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, dr. Tauras Mekas, spaudos konferencijoje išreiškė nuomonę, kad vaistinių tinklų elgesys galėtų būti antikonstitucinis ir turėtų būti įvertintas Konstituciniame Teisme.
„53 Konstitucijos straipsnyje parašyta: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“, todėl vertimas, naudojantis istoriškai bendruomenėje vertinamu vaistininko autoritetu, įsiūlyti priemones ar vaistus, kurie nebūtini ar net gali pakenkti žmogaus sveikatai, galimai yra antikonstitucinis veiksmas, kuris galėtų būti įvertintas Konstituciniame Teisme“, – sakė T. Mekas, pabrėždamas valstybės pareigą užtikrinti visuomenės gerovę ir apsaugoti piliečius nuo galimos žalos.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.