Vitaminas D yra vienas svarbiausių organizmo ramsčių, užtikrinantis sklandžią imuninės sistemos veiklą, kaulų mineralizaciją bei bendrą ląstelių regeneraciją. Nors dažnai manoma, kad šio elemento trūkumą pajusti sunku, šeimos gydytoja Lina Augustinaitė pabrėžia, kad organizmas siunčia labai aiškius signalus, kurių ignoruoti nevalia.
Kaip atpažinti kritinį vitamino trūkumą?
Šio vitamino trūkumą išduoda lėtinis, dažniausiai, kaulų skausmas, raumenų silpnumas, pastovus nuovargis, pagausėjęs prakaitavimas, prislėgta nuotaika, nemiga, susilpnėjęs imunitetas ir dažnos infekcinės ligos, prastas žaizdų gijimas, sumažėjęs kaulų tankis. Ypač didelis pavojus kyla vaikams, kuriems dėl vitamino D stokos gali išsivystyti rachitas.
„Kaulai tampa minkšti, veikiami kūno svorio jie deformuojasi: iškrypsta stuburas, kojų kaulai įgauna „X“ arba „O“ formą, krūtinkaulis atsikiša į priekį (vištos krūtinė), galva būna didelė ir kampuota. Prasideda raumenų hipotonija. Pirmieji dantys gali dygti pavėluotai, netaisyklingai, nes sutrinka dentino sintezė. Suaugę žmonės dėl vitamino D trūkumo suserga osteomaliacija – kaulų suminkštėjimu, o ilgalaikis vitamino D trūkumas gali sukelti osteoporozę“, – sako gydytoja.
Pagrindiniai šaltiniai: kodėl vien saulės nepakanka?
Vitaminas D turi dvi pagrindines formas: D2 (ergokalciferolį), gaunamą su augaliniu maistu, ir D3 (cholekalciferolį), kurio gausu gyvulinės kilmės produktuose bei papilduose. Nors pagrindinis vitamino D3 šaltinis yra odoje vykstanti sintezė veikiant saulės spinduliams, Lietuvoje pasikliauti vien gamta yra rizikinga.
„Tik nedaug maisto produktų yra turtingi vitamino D, iš maisto organizmas gauna tik apie 10–20 proc. per parą reikalingo šio vitamino kiekio. Vitaminas D3 gaminamas žmogaus odoje ją veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams – tai yra pagrindinis šio vitamino šaltinis. Visgi vitamino D gamybai odoje įtakos turi daugybė veiksnių: metų laikas, oro tarša, dienos metas, debesuotumas, buvimas pavėsyje, odos tipas, kremų su UV filtrais naudojimas“, – aiškina L.
Augustinaitė.
Svarba viso organizmo sveikatai
Medikė pabrėžia, kad vitamino D įtaka siekia kur kas toliau nei tik kaulų stiprinimą. Tai elementas, kuris tiesiogiai veikia mūsų genų raišką ir lėtinių ligų prevenciją.
„Vitaminas D daro įtaką imuninės sistemos veiklai, fosforo ir kalcio pusiausvyros palaikyme, reguliuoja kalcio transportavimą raumenyse, yra naudojamas kaulų augimo ir mineralizacijos procesuose. Šio vitamino dėka įjungiami arba išjungiami tam tikri genai, o tai sukelia pokyčius ląstelėse. Nustatytas vitamino D stokos ryšys su įvairių: astmos, nutukimo, cukrinio diabeto 1 ir 2 tipo, depresijos, infekcinių, autoimuninių, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymu“, – cituojama medikė.
Perdozavimo pavojai ir rekomenduojamos dozės
Nors trūkumas yra pavojingas, savigyda didelėmis dozėmis gali būti ne mažiau žalinga. Per didelis vitamino D kiekis kraujyje skatina kalcio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse, organų audiniuose bei gali sukelti inkstų akmenligę ar širdies veiklos sutrikimus.
„Perdozavimas įvyksta tada, kai vitamino D preparatai vartojami neatsižvelgiant į rekomenduojamas dozes. Buvimas saulėje ar vitamino D turinčio maisto vartojimas perdozavimo nesukelia“, – nurodo šeimos gydytoja. Rekomenduojamos paros dozės svyruoja nuo 400TV kūdikiams iki 2000TV suaugusiesiems, tačiau esant ryškiam deficitui, dozę turi nustatyti gydytojas po kraujo tyrimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.