Peties skausmas ir ribotas judrumas gali signalizuoti apie sudėtingą sąnario ligą, kurią dažnai ignoruoja, tikėdamiesi, kad ji praeis savaime. Deja, įprasti vaistai dažnai nepadeda, o delsimas kreiptis į specialistus gali tik pabloginti situaciją. Tad kas yra šis klastingas „sustingęs petys“ ir kaip jį atpažinti bei gydyti?
Kas yra sustingęs petys ir kokios jo priežastys?
Ortopedas traumatologas Sigitas Ryliškis paaiškina, kad „sustingusio peties“ patologija medicinoje vadinama idiopatiniu adhezyviniu kapsulitu – neaiškios kilmės sąnarinės kapsulės uždegimu. Dėl uždegimo sąnarinė kapsulė paburksta, randėja, storėja ir susitraukia, sumažindama sąnario ertmę ir ribodama judesius. Ši būklė vadinama sąnario kontraktūra.
Dažniausiai liga paliečia 40–65 metų amžiaus žmones, moterys serga dažniau. Rizikos veiksniai apima cukrinį diabetą, skydliaukės patologiją, autoimunines ar onkologines ligas, tam tikrus vaistus. Kapsulitą taip pat gali išprovokuoti rankos imobilizacija po traumos, krūtinės ląstos operacijos ar net menkas peties patempimas.
Pagrindiniai simptomai ir ligos stadijos
Adhezyvinis kapsulitas pasireiškia netikėtu, palaipsniui stiprėjančiu peties ir žasto srities skausmu bei ribotais judesiais. Simptomai kinta priklausomai nuo ligos stadijos:
- „Stingimo“ stadija: Nuolatinis skausmas, sustiprėjantis naktį. Sukamieji peties judesiai tampa riboti ir skausmingi. Standartiniai vaistai nuo skausmo (pvz., paracetamolis, ibuprofenas) mažai veiksmingi.
- „Sąstingio“ stadija: Skausmas ramybės būsenoje sumažėja, tačiau judesiai išlieka riboti. Staigus skausmas atsiranda tik bandant atlikti didelės amplitudės judesius.
- „Atšilimo“ stadija: Simptomams silpstant, pamažu atsistato peties sąnario judrumas.
Kiekviena stadija trunka apie 4 mėnesius, liga paprastai praeina per metus. Tačiau negydant, negalavimas gali varginti ir ilgiau nei dvejus metus, o bandymai gydytis savarankiškai dažniausiai neduoda rezultatų. Pajutus pirmuosius simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip diagnozuojamas adhezyvinis kapsulitas?
Liga diagnozuojama įvertinus paciento nusiskundimus, ligos anamnezę, rizikos veiksnius ir klinikinį vaizdą. Pagrindinis požymis – peties sąnario kontraktūra (riboti judesiai). Diferencinei diagnostikai atliekamos peties sąnario rentgenogramos, siekiant atmesti kitas ligas, tokias kaip artrozė ar navikai. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) parodo sustorėjusią ir edemišką sąnarinę kapsulę, padedančią atskirti adhezyvinį kapsulitą nuo kitų ortopedinių ligų.
Gydymo metodai: nuo konservatyvaus iki operacinio
Gydymo taktika priklauso nuo ligos stadijos. Pradinėse stadijose taikomas konservatyvus gydymas: skausmo malšinimas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo arba gliukokortikosteroidų ir vietinių anestetikų injekcijomis. Fizioterapija gali būti taikoma, tačiau jos vienintelės veiksmingumas nėra moksliškai įrodytas.
Svarbiausia – individuali reabilitacija (kineziterapija, ergoterapija), kurios tikslas – grąžinti prarastą sąnario judrumą. Susitraukusią sąnario kapsulę ir sąaugas galima atlaisvinti tik atliekant tempimo pratimus, kuriuos būtina tęsti ir namuose pagal sudarytą planą.
Kada prireikia operacijos ir kokia rizika?
Operacinis gydymas taikomas retai, kai konservatyvus gydymas neduoda efekto, liga yra užsitęsusi, o judesių amplitudė sumažėjusi daugiau nei 50 proc. Operacijos tikslas – artroskopiškai pašalinti sąaugas ir atlaisvinti sustorėjusią kapsulę (angl. capsular release). Po operacijos būtina intensyvi reabilitacija, kuri gali užtrukti ilgiau nei 3 mėnesius.
Nors dauguma pacientų visiškai pasveiksta, operacija susijusi su rizika, įskaitant infekciją, skausmą, nervų pažeidimą, ar, retais atvejais, žastikaulio išnirimą. Šimtaprocentinių garantijų medicinoje nėra, tačiau patyrusi komanda visada siekia minimalizuoti komplikacijų riziką.
Negydomos ligos pasekmės
Netaikant gydymo, ligos eiga yra neprognozuojama. Skausmas gali tęstis kelis mėnesius ar net metus, o sumažėjusi peties sąnario judesių amplitudė gali išlikti visam gyvenimui. Tai riboja kasdienę veiklą, sukelia nuolatinį skausmą, mažina darbingumą ir pablogina gyvenimo kokybę. Todėl ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas yra gyvybiškai svarbūs.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.