Serotoninas dažnai vadinamas „laimės hormonu“, ir ne veltui. Jis atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį mūsų savijautai, nuotaikai ir bendrai sveikatai. Pasak gydytojo psichiatro dr. Edgaro Dlugausko, šis neuromediatorius organizme vykdo daugybę biologinių funkcijų, kurios apima kur kas daugiau nei vien tik emocijas.
„Šis hormonas dalyvauja nuotaikos, emocijų ir miego reguliavime, pažinimo ir mokymosi procesuose, fiziologiniuose – tokiuose kaip žarnyno peristaltika (susitraukimai, stumiantys organų turinį) ir krešėjimo reakcijose, turi įtakos skausmo pojūčiui bei seksualiniam potraukiui“, – pabrėžia E. Dlugauskas.
Serotonino svarba ir pasiskirstymas organizme
Dauguma žmonių mano, kad serotoninas yra susijęs tik su smegenimis, tačiau didžioji jo dalis – apie 90 proc. – randama virškinamajame trakte. Apie 8–9 proc. šio hormono yra trombocituose ir tik likę 1–2 proc. – nervų sistemoje. Serotoninas priskiriamas neuromediatoriams, arba neurotransmiteriams.
Gydytojas psichiatras paaiškina, kas yra neuromediatorius: „Tai – organizme susidaranti cheminė medžiaga, pernešanti nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių. Serotonino poveikis priklauso ne tik nuo jo kiekio, bet ir nuo receptorių jautrumo bei jų lokalizacijos smegenų struktūroje“.
Kai serotonino trūksta: pasekmės sveikatai
Trumpėjančios dienos, natūralios saulės šviesos stoka rudenį ir žiemą gali sulėtinti serotonino gamybą organizme. Tai tiesiogiai veikia mūsų nuotaiką ir energijos lygį. „Tai paaiškina, kodėl po saulės vonių jaučiamės geriau. Vienas iš sezoninės depresijos gydymo būdų – šviesos terapija. Gydytojai visada rekomenduoja fizinį aktyvumą gryname ore kaip sudėtinę gydymo dalį“, – pastebi E. Dlugauskas.
Kai serotonino pusiausvyra sutrinka, žmogus tai gali jausti labai individualiai dėl plačios hormono poveikių paletės. E. Dlugauskas įspėja, kad: „Serotonino pusiausvyros smegenyse sutrikimas gali sukelti įvairių neurologinių ir psichiatrinių ligų. Psichiatrijoje jo pusiausvyros sutrikimai dažniausiai pasireiškia nerimo ir pablogėjusios nuotaikos simptomais“.
Natūralūs būdai serotonino lygiui pakelti
Gera žinia ta, kad yra daugybė natūralių būdų, padedančių palaikyti optimalų serotonino lygį ir pagerinti savijautą.
Saulė, judėjimas ir teigiamos emocijos
Vienas veiksmingiausių būdų skatinti serotonino gamybą – mėgstamos veiklos, suteikiančios teigiamų emocijų. Tai gali būti bet kas, kas džiugina širdį: koncertas, geras filmas, susitikimas su draugais ar tiesiog hobis. Neuromediatorių gamybą taip pat skatina bet koks fizinis aktyvumas gryname ore ir, esant poreikiui, psichoterapija.
Mityba: triptofano reikšmė
Neabejotinai, mūsų mityba turi didžiulę įtaką organizmo cheminiams procesams. Serotoninas organizme sintezuojamas iš aminorūgšties triptofano, kurios gausu riešutuose, vištienoje, kiaušiniuose, kiaulienoje ir pieno produktuose. Sveika mityba ne tik sustiprina organizmą, bet ir pagerina nuotaiką. Vis dėlto, gydytojas pabrėžia: „Papildų su triptofanu vartojimas tiesiogiai nepadidintų serotonino lygio nervų sistemoje. Serotoninas negali iš kraujotakos patekti į nervų ląsteles dėl hematoencefalinio (kraujo-smegenų) barjero“.
Miego paradoksas ir jo svarba
Gali nuskambėti keistai, bet po prasto nakties miego serotonino lygis trumpam pakyla. Net tyrimais nustatyta, kad nemiga pagerina depresija sergančių žmonių nuotaiką. Tačiau E. Dlugauskas griežtai įspėja: „Gydymas nemiga nėra taikomas klinikinėje praktikoje. Ilgalaikė nemiga neigiamai veikia nervų sistemą ir net sukelia somatines ligas. Tai demonstruoja sudėtingus ir nevienareikšmius biocheminius smegenų mechanizmus“.
Serotoninas ir depresija: mitai bei tiesa
Pastaruoju metu pasirodę tyrimai užsienio žiniasklaidoje suabejojo teorija, jog serotonino trūkumas lemia depresiją. Tačiau E. Dlugauskas teigia, kad šių tyrimų rezultatai dažnai interpretuojami klaidingai.
„Tyrimas kaip tik patvirtino depresijos, kaip ligos, sudėtingumą, – nėra „stebuklingos piliulės“ visiems atvejams. Depresija yra kompleksinė liga, kurios išsivystymui įtakos turi biocheminiai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Vienas svarbių biologinių veiksnių – serotoninas, tačiau jis tikrai ne vienintelis. Vaistai (antidepresantai), veikiantys neuromediatorius, per daugelį metų įrodė savo veiksmingumą. Svarbu depresijos gydymą patikėti gydytojams specialistams, kurie parinks kiekvienam individualų sprendimą“, – akcentuoja gydytojas psichiatras.
Laimės hormonų orkestras: daugiau nei tik serotoninas
Svarbu atsiminti, kad serotoninas yra tik vienas iš keturių vadinamųjų laimės hormonų. Panašias funkcijas taip pat atlieka oksitocinas, dopaminas ir endorfinai. Šių neuromediatorių pusiausvyros sutrikimai gali sukelti įvairias patologines būsenas ir ligas. Mokslas nuolat ieško būdų reguliuoti šiuos neuromediatorius ir pagydyti susirgimus.
„Vieninteliu patvirtintu laimės receptu išlieka sveika gyvensena, fizinis aktyvumas ir vidinė darna“, – apibendrina gydytojas, primindamas, kad bendra gerovė priklauso nuo daugelio veiksnių harmonijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.