Kodėl lietuviai vengia rūpintis savo sveikata?
Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kodėl dalis Lietuvos gyventojų nepakankamai aktyviai rūpinasi savo sveikata prevenciškai. Nepaisant to, kad onkologinių ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos programos yra plačiai prieinamos, jomis aktyviai naudojasi tik 36 procentai šalies gyventojų. Dar 36 procentai tai daro tik retkarčiais, o 13 procentų apie tokią galimybę žino, bet ja nepasinaudoja.
Pagrindinės prevencijos vengimo priežastys
Net 37 procentai respondentų, nedalyvaujančių prevencijos programose, nors apie jas žino, ir tų, kurie tikrinasi tik retkarčiais, teigia nematantys poreikio „ieškoti ligų“, jei jaučiasi gerai. Kitos dažnai minimos priežastys – laiko stoka (31 proc.), motyvacijos ar paskatinimo trūkumas (20 proc.). Be to, reikšminga dalis gyventojų (16 proc.) vengia tikrintis, nes bijo sulaukti neigiamų patikros rezultatų.
VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Jurgita Grigarienė pabrėžia, kad „vis dar gajus požiūris, kad tikrintis verta tik pajutus simptomus, yra klaidingas – ankstyvosiose ligos stadijose žmogus dažniausiai nejaučia jokių požymių. Todėl labai svarbu neatidėlioti ir pasinaudoti galimybe pasitikrinti net ir jaučiantis gerai. Reguliari patikra leidžia ne tik sumažinti sudėtingo gydymo riziką, jei jo prireiks, bet ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę. Prevencija prasideda nuo atsakingo sprendimo rūpintis savo sveikata šiandien.“
Kas paskatintų lietuvius aktyviau rūpintis savimi?
Vis dėlto tyrimas atskleidžia aiškius veiksnius, galinčius paskatinti didesnį gyventojų įsitraukimą į prevenciją. Didžiausią įtaką daro šeimos gydytojo rekomendacija ar priminimas – tai nurodė net 57 procentai apklaustųjų, kurie nedalyvauja programose ar dalyvauja jose nereguliariai. Taip pat svarbus asmeninis kvietimas pasitikrinti (41 proc.) ir artimųjų paskatinimas (18 proc.). Reikšmingu motyvu tampa ir artimųjų patirtys – liga (12 proc.) ar netektis dėl ligos (10 proc.).
„Šis tyrimas patvirtina, kad kalbant apie prevenciją, svarbiausias žmogus šalia paciento yra šeimos gydytojas.
Būtent jo rekomendacija ar paprastas priminimas dažniausiai tampa tuo postūmiu, kuris paskatina žmones pasirūpinti savo sveikata. Nors įtakos turi ir kitos priemonės, šeimos gydytojo žodis išlieka patikimiausias ir veiksmingiausias. Tai rodo, kad stiprus, pasitikėjimu grįstas ryšys tarp gydytojo ir paciento yra viena svarbiausių sąlygų, skatinančių laiku tikrintis sveikatą ir dalyvauti prevencinėse programose“, – teigia J. Grigarienė.
Kaip jaustis ramiau atliekant profilaktinius tyrimus?
Gyventojai taip pat įvardijo sąlygas, kurios padėtų jaustis ramiau, atliekant profilaktinius tyrimus. Beveik pusė respondentų (48 proc.) pabrėžė aiškaus ir paprasto tyrimų bei galimų rezultatų paaiškinimo svarbą. 45 procentai teigia, kad juos ramina žinojimas apie ankstyvos diagnostikos naudą – galimybę išvengti ligos arba ją lengviau gydyti. Svarbūs ir praktiniai aspektai: trumpas tyrimų rezultatų laukimo laikas (31 proc.) bei medicinos personalo, ypač šeimos gydytojo ar jo komandos, palaikymas ir nuraminimas (24 proc.).
Prieinamos prevencinės programos Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių įgyvendinimo išlaidas kompensuoja ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Pagal šias programas privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gali nustatytu dažnumu nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio, taip pat dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Norėdami pasitikrinti, gyventojai turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Kvietimo pasitikrinti žmonės gali sulaukti ir iš koordinacinio centro, kuris kviečia dalyvauti ligų prevencijos programose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.