Nors šilti skysčiai padeda išplauti į organizmą patekusius virusus ir pagreitinti sveikimo trukmę, juos reikia vartoti saikingai, kad būtų išvengta galimų sveikatos problemų. „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė perspėja, kad pernelyg ilgas ir intensyvus kai kurių vaistažolių, pavyzdžiui, čiobrelių, vartojimas gali sukelti šalutinių poveikių. Jeigu dvi savaites geriame čiobrelių arbatas gydydami kosulį ar kitus negalavimus, gali pasireikšti pykinimas ir net suaktyvėti skydliaukės veikla.
Kai skydliaukė ima gaminti ir į kraują išskirti per daug hormonų, gali atsirasti miego, širdies ritmo sutrikimai, karščio netoleravimas, rankų drebėjimas, padidėjęs prakaitavimas ir sumažėjęs kūno svoris, – pabrėžia E. Zykienė.
Klaidingi įpročiai gydant peršalimą: vaistininkės perspėjimai
Vaistininkė E. Zykienė taip pat atkreipia dėmesį, kad imbieras, populiari peršalimo gydymo priemonė, tinka ne visiems. Jis nerekomenduojamas žmonėms, turintiems skrandžio opą, sergantiems gastritu – ūminiu ar lėtiniu skrandžio gleivinės uždegimu – ar kitomis gretutinėmis virškinimo sistemos ligomis, nes gali pasunkinti jų eigą.
Eteriniai aliejai ar į nosį kišamas česnakas ne tik nepadeda gydyti peršalimo, bet dar labiau dirgina nosies gleivinę, gali ją pažeisti ar nudeginti nosies odą. Pažeista gleivinė nebeatlieka savo apsauginės funkcijos nuo į organizmą bandančių patekti bakterijų ir virusų, todėl kyla antrinės infekcijos, pavyzdžiui, sinusito, rizika. Gali pasireikšti nosies užgulimas ir paburkimas.
„Jeigu sirgdami peršalimu geriate antibiotikus, dar labiau susilpninate imuninę sistemą ir pasunkinate ligos eigą. Tai lemia paprasta priežastis – antibiotikai yra skirti bakterinių, o ne virusinių ligų, kurioms yra priskiriamas peršalimas, gydymui“, – įspėja E. Zykienė. Tiesa, gydytojas gali skirti antibiotikus, jeigu yra išsivysčiusi komplikacija ar nustatyta bakterinė infekcija. Tokiu atveju itin svarbu vartoti vaistus taip, kaip nurodė gydytojas ar vaistininkas, ir užbaigti visą gydymo kursą, kad išvengtumėte atsparumo antibiotikams išsivystymo.
Kada kreiptis į medikus ir kaip teisingai gydytis namuose?
Vaistininkė akcentuoja, kad peršalimo simptomai vystosi lėtai ir laikui bėgant stiprėja: nuo nedidelio gerklės dirginimo iki skausmo, nosies užgulimo, slogos, čiaudulio ir kosulio. Pajutus peršalimo simptomus, rekomenduojama atlikti laboratorinį COVID-19 tyrimą. Gavus teigiamą rezultatą – būtina kreiptis į šeimos gydytoją dėl tolesnio gydymo.
Esant dideliam tyrimų srautui, kol laukiama PGR tyrimo atsakymo, savikontrolei gali tikti greitieji COVID-19 antigenų testai. Juos patariama naudoti ne anksčiau kaip praėjus 4–5 dienoms po peršalimo simptomų atsiradimo.
„Jeigu jus kamuoja peršalimo simptomai, sustabdykite darbus, skirkite laiko poilsiui, vėdinkite patalpas, vartokite šiltus skysčius: įvairias žolelių arbatas, sultinius. Padės ir medaus vartojimas, tik nedėkite jo į karštą arbatą, geriau kabinkite šaukšteliu ir sučiulpkite. Taip namie gydytis galite ne ilgiau nei 2–3 dienas. Jei praėjus šiam terminui jūsų būklė negerėja, būtina pradėti vartoti vaistinius preparatus“, – aiškina E. Zykienė.
Jaučiamus simptomus palengvinti padės imuninę sistemą stiprinantys vitamino C preparatai. Svarbu žinoti, kad kiti vaisiai ir daržovės, tokie kaip kopūstai, petražolės ar juodieji serbentai, turi gerokai daugiau vitamino C nei citrina. Be to, su maistu gauname tik dalį reikalingos šio antioksidanto dozės, o jaučiant peršalimo simptomus, reikalinga didesnė paros norma, todėl sergant naudinga vartoti vitaminu C praturtintus maisto papildus.
Vaistininkė pataria sergantiems peršalimu vartoti ir vitamino D bei cinko preparatus, pasižyminčius priešuždegiminiu poveikiu. Užgulus nosiai, ją rekomenduojama tris kartus per dieną plauti hipertoniniu jūros vandeniu, kuris padės pašalinti virusus ir palengvins sekreto išsiskyrimą. Perštint gerklei, galima vartoti mentolį ar įvairių žolelių čiulpiamas pastiles. Atsiradus skausmui gerklėje, galima naudoti purškiamus medikamentus, malšinančius uždegimą. Preparatais, įsigytais vaistinėje, gydytis galima ne ilgiau kaip 3–4 dienas. Jei per šį laiką savijauta negerėja, staiga pakyla aukšta temperatūra ar atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Imuniteto stiprinimas: 5 patarimai peršalimo prevencijai
E. Zykienė primena, kad norint išvengti peršalimo, būtina savimi pasirūpinti iš anksto. Tam padės 5 imunitetą stiprinantys būdai, kurie reikalauja nedidelių pastangų:
1. Reguliarus miego ir poilsio režimas. Eikite miegoti ir kelkitės kasdien tuo pačiu metu – taip organizmas patirs mažiau streso ir pagerės miego kokybė.
2. Aktyvi fizinė veikla. Reguliarus fizinis aktyvumas pagerina nuotaiką, stiprina imunitetą ir greitina makrofagų – ląstelių, kovojančių su į organizmą patekusiais virusais ir bakterijomis – gamybą.
3. Sveika ir subalansuota mityba. Tokiu būdu organizmą aprūpinsite bent dalimi reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų dienos dozės. Į kasdienį racioną įtraukite daržoves ir vaisius. Gazuotus gėrimus pakeiskite vandeniu, atsisakykite pridėtinio cukraus turinčių produktų, perdirbtų mėsos gaminių, pusgaminių, vartokite natūralų maistą.
4. Vitaminų ir mineralų papildai. Vartokite vitamino C ir D, seleno bei cinko preparatus, kad gautumėte būtinas paros dozes. Vitaminą D galite vartoti nepertraukiamai nuo spalio iki balandžio, tačiau prieš tai rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą ir pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamos dozės. Kitus vitaminus ir mineralus galite vartoti kursais, trunkančiais 2–3 mėnesius.
5. Daugiau laiko gryname ore. Į darbą, svečius ar parduotuvę eikite pėsčiomis, važinėkite dviračiu, apsilankykite miške, parke ar pasivaikščiokite pažintiniais takais.
Apibendrinant, peršalimo išvengsite, jei užsiimsite prevencija ir nuolat rūpinsitės savimi: gyvensite sveikai, kompensuosite reikalingų medžiagų trūkumą, skirsite laiko poilsiui. Tačiau susirgę, atidžiai laikykitės vaistininkės rekomendacijų, o simptomams stiprėjant nedvejodami kreipkitės į gydytoją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.