Storosios žarnos vėžys – liga, kuri dažnai apgaulingai vadinama „tyliąja“ epidemija, nes ankstyvosiose stadijose ji retai pasireiškia simptomais. Tačiau gydytojas gastroenterologas, profesorius Gediminas Kiudelis pabrėžia, kad tai yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kuriai galima užkirsti kelią ir netgi visiškai išvengti susirgimo. Priežastis paprasta: navikas auga lėtai, o didžioji dalis atvejų prasideda nuo nepiktybinių polipų.
Klastingo vėžio prigimtis ir prevencijos galimybės
„Tai yra lėtai augantis navikas. Jis neišvysto per mėnesį ar per du. Tai metų metais didėjantis auglys. Ligos mes apskritai išvengsime, jei iš storosios žarnos pašalinsime polipus, vadinamąsias adenomas“, – aiškina prof. G. Kiudelis. Išties, daugiau nei 90 procentų storosios žarnos vėžio atvejų prasideda nuo polipų. Būtent todėl savalaikis jų aptikimas ir pašalinimas yra gyvybiškai svarbus.
Lietuvoje veikia nemokama storosios žarnos vėžio prevencijos programa, skirta žmonėms nuo 50 metų, nes jiems gresia didesnė rizika. Pirmiausia atliekamas slapto kraujavimo testas, o kilus įtarimams – kolonoskopija. Šis tyrimas leidžia ne tik nustatyti galimus pakitimus, bet ir nedelsiant pašalinti adenomas, taip užbėgant ligai už akių.
Kodėl tirtis reikia, kol dar neskauda?
Nepaisant prevencijos programų, daugelis lietuvių, deja, jose nedalyvauja, manydami, kad tyrimas nereikalingas, jei nieko neskauda. Profesorius G. Kiudelis su apgailestavimu pastebi, kad storosios žarnos vėžys ankstyvosiose stadijose (pirmoje ir antroje) simptomų išvis neturi. „Kam man tyrimas, jeigu nieko neskauda?“, – tai dažnas klausimas, tačiau atsakymas paprastas: susirgusysis nieko nejaučia, kol liga nepasiekia trečios stadijos.
„Anksti diagnozuoti vėžį, kai savijauta jau bloga, praktiškai neįmanoma. Vėžys anksti diagnozuojamas arba atsitiktinai, arba dalyvaujant prevencinėse programose. Dalyvavimas jose leidžia ligą diagnozuoti anksti, o kartais ir visai išvengti vėžio“, – pabrėžia gydytojas. Vakarų Europoje, kur storosios žarnos vėžys yra plačiai paplitęs, prevencinės programos padeda ženkliai sumažinti mirštamumą.
Simptomai, įspėjantys apie pažengusią ligą ir nepagrįstas nerimas
Pažengusios ligos stadijose gali pasireikšti tokie simptomai kaip pilvo pūtimas, nepilno išsituštinimo jausmas, pilvo skausmai, kraujas išmatose. Tačiau šie požymiai būdingi daugeliui žarnyno ligų, todėl svarbu nepanikuoti. Profesorius G. Kiudelis atkreipia dėmesį, kad nerimas dėl galimos onkologinės ligos toli gražu ne visada pasitvirtina: „Didžioji dalis pacientų, kurie ateina su nerimu dėl vėžio, juo neserga.“
Taip pat gydytojas paneigia nuogąstavimus dėl tragiškos situacijos su eilėmis pas gydytojus Lietuvoje. Jo teigimu, lyginant su kitomis Europos šalimis, gydytojų pasiekiamumas yra labai geras, o visuomenės lūkesčiai kartais būna nepamatuoti. Svarbiausia – pasitikėti medikais ir aktyviai dalyvauti siūlomose prevencijos programose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.