Ketverius metus nenugriaunant „Maskvos namų“ Vilniuje, valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, jog valstybė turi „parodyti stuburą“, įvykdydama teismo sprendimą.
„Darosi nejauku žiūrėti į mūsų institucijų neveiksnumą bandant nugriauti gėdą darantį Maskvos namų pastatą Vilniaus centre. Metai eina, procedūros stringa, o Rusijos įtakos laikus primenantis simbolis vis dar stovi sostinės širdyje. Suprantu, kad institucijos privalo laikytis teisinių procedūrų ir vengti interesų konfliktų, tačiau kartu tai yra vienas iš tų klausimų, kuriuose valstybė turi parodyti stuburą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Sinkevičius.
Jis kartu teigė palaikysiantis sostinės mero Valdo Benkunsko idėją nugriauti nebaigtą statyti pastatą visuomeniniais pagrindais.
„Jei mano kolega meras Valdas Benkunskas nuspręs pabaigti šią tarpinstitucinę kebekešnę ir nugriauti Maskvos namus su visomis to teisinėmis pasekmėmis – mes palaikysime jį. Būtų įdomu pamatyti, kas Lietuvoje imsis ginti okupantų rūmų pačiame mūsų miesto centre“, – sakė socialdemokratų vedlys.
„Laikas pagaliau užbaigti šią istoriją, nes tai vienas iš tų atvejų, kai Lietuva mielai prisiims teisinę atsakomybę už parodytą principinę poziciją. Rusija turi žinoti, kad Lietuva nesitaikstys su jos paveldu savo sostinės centre“, – pridūrė jis.
Ilgametė griovimo saga ir teisiniai labirintai
Ketverius metus neįvykdant teismo sprendimo nugriauti „Maskvos namų“ Vilniuje, šalia miesto centro ir naujo verslo bei būsto komplekso buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje, V. Benkunskas pranešė kreipęsis į statybų bendroves, jog šios pastatą nugriautų visuomeniniais pagrindais. Tam reikėtų pakeisti Paramos ir labdaros įstatymą, kuriuo būtų leista paramos gavėjos statusą turinčioms organizacijoms kaip paramą priimti ne tik paslaugas, bet ir darbus.
Mero teigimu, griovimo darbus kaip paramą iš verslo galėtų priimti Statybos inspekcija. Būtų ieškoma teisinių galimybių, kaip atsakomybę už proceso koordinavimą perduoti miestui kartu su įmonėmis.
Didžiausių statybų bendrovių atstovai mero iniciatyvą vertina palankiai, tačiau konkrečių susitarimų, kaip įmonės galėtų bendradarbiauti, dar nėra.
Tuo metu Statybos inspekcija anksčiau sakė negalinti gauti paramos iš įmonių, kurių veiklą kontroliuoja, todėl tokia iniciatyva būtų neįmanoma.
Viena iš neįvykusio „Maskvos namų“ griovimo konkurso dalyvių, Vilniaus rajono statybų bendrovė „Regina ir Co“ sausio pabaigoje teismui apskundė sprendimą pernai gruodį atmesti jos pasiūlymą. Statybos inspekcija tuomet teigė, jog naujas konkursas bus skelbiamas tik pasibaigus teisminiam ginčui.
Inspekcija paskutinę 2025 metų dieną pranešė, jog neišrinko „Maskvos namų“ griovimo konkurso nugalėtojo. Anot Inspekcijos, konkurse dalyvavo keturios bendrovės – trys iš jų neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, o dar viena laiku nepateikė dokumentų. Įstaiga tuomet nurodė, jog konkursas laikomas neįvykusiu ir bus organizuojamas iš naujo.
Inspekcija konkursą tęsti galėjo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pernai spalį atmetus kitos konkurso dalyvės „Vilniaus BDT“ skundą – dėl to įsigaliojo Apeliacinio teismo rugsėjo 9-osios sprendimas, kad ši įmonė iš konkurso pašalinta teisėtai.
„Maskvos namų“, kurie turėjo iškilti šalia miesto centro ir naujo verslo bei būsto komplekso buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje, idėja vystyta nuo 2004-ųjų, tuomečiam Rusijos sostinės merui Jurijui Lužkovui apsilankius Vilniuje, Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse. Tada nutarta panašų „Vilniaus namų“ projektą vykdyti ir Maskvoje.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.