Danų mokslininkai beveik prieš 50 metų pastebėjo, jog Grenlandijos eskimai miokardo infarktu serga rečiau nei Europos gyventojai. Pasirodo, kad čia svarbų vaidmenį atliko omega-3 riebalų rūgštys. Tačiau 21 amžiuje lėkštėje pradėjo dominuoti blogieji riebalai.
Gerieji ir blogieji riebalai: kas jie?
Pasak vieno iš laidos vedėjo Tomo Vaičiūno, gamtoje yra dvi riebalų rūšys – sotieji, dar vadinami blogaisiais riebalais, ir gerieji riebalai.
„Gerieji riebalai gamtoje egzistuoja neperdirbtose, nerafinuotose augalinės kilmės produktuose. Tai yra viskas, kas ateina iš augalijos karalystės. Mes juos galime sutikti ir ten, kur visiškai nesitikėtume. Pavyzdžiui, grūdinėse kultūrose. Riebalo kaip ir nematome, bet nedidelė dalis gerųjų riebalų yra. Avokadas, alyvuogė, riešutai, sėklos savyje turi gerųjų riebalų, bet gamta mėgsta įvairovę“, – sako laidos vedėjas.
Jo teigimu, didžiausias blogųjų riebalų, dar žinomų kaip omega-6 rūgštis, šaltinis yra perdirbti gyvulinės kilmės produktai ir riebalai, kurie didžiąja dalimi patenka su gyvulinės kilmės produktais. Be to, blogųjų riebalų turi perdirbti, stipriai modifikuoti augalinės kilmės produktai.
„Tai yra rafinuoti aliejai, nesvarbu, kokios kilmės, perteklinis pieno ir jo produktų vartojamas“, – priduria laidos vedėjas.
Kodėl svarbus riebalų balansas organizme?
Anot T. Vaičiūno, žmogaus organizme svarbu išlaikyti gerųjų ir blogųjų riebalų santykį, ypač specifiškų riebalų rūgščių, tokių kaip omega-3 ir omega-6.
„Šios rūgštys yra svarbios tam, kad gerai jaustumėmės. Jos užtikrina tinkamą hormonų reguliaciją, (…) kiekvieną dieną dalyvauja biocheminiuose procesuose“, – tikina jis.
Laidos vedėjo teigimu, idealus omega-3 ir omega-6 santykis yra vienas prie vieno, tačiau dėl išorinių veiksnių, pavyzdžiui, netinkamos mitybos ar streso, santykis kinta.
„Siekiamybė, kad būtų geriausia įmanoma sveikata ir nebūtų uždegiminių procesų.
Todėl omega-3 ir omega-6 santykis organizme turėtų būti 3:1“, – sako jis.
Omega-3 ir omega-6 yra ląstelių membranų dalis. Jeigu nesugebama palaikyti šių rūgščių santykio ir ima kauptis omega-6 perteklius, organizme skatinami lėtiniai uždegiminiai procesai.
„Gerosios riebalų rūgštys įeina ne tik į membranų sudėtį. Nuo omega-3 ir omega-6 santykio priklauso įvairiausių maisto medžiagų apykaitos efektyvumas. (…) Įvairiuose tyrimuose pastebima, ypač susijusiuose su širdies ir kraujagyslių bei virškinimo trakto ligomis, kad sutrikus ląstelių struktūrų veiklai, gali sulėtėti ir mitochondrijų veikla. Sulėtėjusi mitochondrijų veikla lemia tai, kad mažiau pagaminama energijos, tada turime lėtinio nuovargio apraiškas“, – tikina laidos vedėjas.
Omega-3: būtinosios rūgštys, kurių organizmas pats nepagamina
Kito laidos vedėjo Igno Klėjaus teigimu, omega-3 rūgšties organizmas beveik negali pasigaminti, todėl ją privalu gauti iš išorės, t. y. su maistu.
„Po omega-3 slepiasi keletas riebalų rūgščių – EPR, DHR ir ALR. Šių rūgščių negalima pasigaminti organizme, todėl jų reikia gauti iš išorės. Dalį EPR ir DHR, kurią gauname iš riebios žuvies, galima būtų pasigaminti iš ALR“, – sako I. Klėjus.
Pasak T. Vaičiūno, ALR yra randama augalinės kilmės produktuose ir yra paverčiama į EPR ir DHR. Norint, kad pastarosios rūgštys būtų įsisavintos, jas reikia konvertuoti.
„Konvertavimo metu, manoma, kad prarandama apie 30–40 proc. suvartoto kiekio. EPR ir DHR pagrindinis šaltinis yra jūros gėrybės. Žvelgiant iš šiandienos mitybinės maisto grandinės perspektyvos, per savaitę žmogus vidutiniškai turėtų suvartoti apie 2 kg jūros gėrybių, ypač riebios žuvies, jei siekiama užpildyti fiziologinį poreikį omega-3.
Pavieniai tyrimai rodo, kad nelaisvėje užaugintos žuvys turi iki 4 kartų mažiau sukauptų omega-3. Pati žuvis, kaip ir žmogus, nesintetina omega-3, bet tai daro dumbliai. Dėl to žuvis turi gauti dumblių ir taip sukaupti rūgštis, kurias vėliau vartoja žmogus“, – tikina jis.
Tačiau svarbiausia, anot laidos vedėjo, maisto įvairovė.
„Vartojant augalinės kilmės riebalų omega-3 rūgštis, gyvulinės kilmės, t. y. žuvų produktus, galime pasiekti optimalų santykį. Jeigu nepavyksta, tik tada reikėtų imtis papildomų priemonių“, – sako T. Vaičiūnas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.