Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje, kuri, deja, neretai nustatoma per vėlai. Ši liga ypač paplitusi tarp vyresnių nei 50 metų asmenų. Siekiant užkirsti jai kelią, Lietuvoje 50–74 metų (imtinai) gyventojai kviečiami kas dvejus metus nemokamai pasitikrinti pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą.
Paprasta, bet gyvybiškai svarbi patikra
Prevencinė patikra yra itin paprasta ir pradedama nuo slapto kraujavimo išmatose testo, kurį skiria šeimos gydytojas. Jei testo rezultatas teigiamas, tai yra, nustatoma kraujavimo požymių, pacientas siunčiamas konsultuotis pas gydytoją specialistą. Prireikus, atliekama kolonoskopija, o esant poreikiui – ir biopsija. Svarbu pabrėžti, kad teigiamas testo rezultatas dar nereiškia vėžio diagnozės – tai yra tik signalas, kad reikalingas išsamesnis ištyrimas.
Kodėl daugiau nei pusė gyventojų atsisako išsigelbėti?
Nepaisant programos prieinamumo ir svarbos, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Jurgita Grigarienė pažymi, kad aktyvumas tikrinantis vis dar nepakankamas. Duomenys rodo, kad slapto kraujavimo testą atlieka tik apie 46 proc. žmonių, kuriems jis priklauso. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė gyventojų, turinčių galimybę pasinaudoti šia nemokama paslauga, to nepadaro.
„Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta žmonėms, kurie yra tokio amžiaus, kai atsiranda didžiausia rizika susirgti. Patikra pagal programą padeda ligą nustatyti anksti – dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Ji nieko nekainuoja, o testui tereikia vos kelių minučių, kurios ateityje gali būti labai reikšmingos,“ – sako J.Grigarienė.
Neužbaigta patikra – prarasta galimybė
Dalis gyventojų dvejoja ir atideda patikrą, nerimaudami dėl galimų rezultatų. Tačiau laiku atlikta patikra suteikia aiškumą ir galimybę efektyviai veikti, jei tai būtina. Tie, kurie baiminasi teigiamų testo rezultatų, turėtų žinoti, kad pernai slaptas kraujavimas nustatytas tik nedidelei daliai žmonių – apie 13 proc., o likusiems jokių papildomų tyrimų neprireikė.
Vis dėlto, nerimą kelia faktas, kad tik maždaug pusė programos dalyvių, kurių testo rezultatas buvo teigiamas, atliko tolesnį tyrimą – kolonoskopiją. „Prevencinės programos nauda priklauso ne tik nuo valstybės skiriamų pinigų, bet ir nuo mūsų pačių įsitraukimo. Gavus teigiamą testo rezultatą būtina, kad žmogus tęstų ištyrimą pagal gydytojų rekomendacijas. Tik iki galo atlikta patikra yra veiksminga,“ – pabrėžia VLK atstovė. VLK duomenimis, praėjusiais metais atlikus biopsijas pacientams dažniausiai buvo nustatoma nepiktybinių pakitimų, kuriuos pašalinus galima užkirsti kelią ligos vystymuisi.
Nemokamos patikros pasiekiamos ranka
Norint pasitikrinti pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą, tereikia kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje esate prisirašęs. Svarbu žinoti, kad net jei nepatektate į programos amžiaus grupę, tačiau jaučiate negalavimus, nedelsdami turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją – apdraustiesiems reikiamus tyrimus apmoka ligonių kasa.
Lietuvos gyventojai gali nemokamai tikrintis pagal penkias ligų prevencijos programas: dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio, taip pat dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Šių programų finansavimas kasmet auga, liudijant apie valstybės įsipareigojimą gyventojų sveikatai.
„Valstybė sudaro galimybes tikrintis nemokamai, tačiau sprendimą pasirūpinti savo sveikata priima pats žmogus. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo geresni gydymo rezultatai. Todėl raginame gyventojus neatidėlioti patikros ir pasinaudoti prevencinių programų teikiamomis galimybėmis,“ – kviečia J.Grigarienė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.