Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje išaugo vaikų ir paauglių nutukimo rodikliai, keliančių rimtų sveikatos iššūkių ateičiai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo 1990 iki 2022 metų vaikų ir paauglių nuo 5 iki 19 metų nutukimas išaugo keturis kartus – nuo 2 iki 8 proc. Tai reiškia, kad šiuo metu daugiau nei 160 milijonų jaunų žmonių turi antsvorį ar nutukimą, o šis skaičius ir toliau augs.
Nutukimo situacija Lietuvoje
Lietuvos higienos institutas (LHI) atkreipia dėmesį, kad nors situacija Lietuvoje nėra tokia drastiška kaip kai kuriose pasaulio šalyse, antsvorio ir nutukimo problema išlieka rimta. Per pastaruosius aštuonerius metus kūno masės indekso tyrimai 7–17 metų amžiaus moksleivių tarpe rodo, kad antsvorio turinčių vaikų dalis išaugo 0,5 proc., o nutukusių – 1,1 proc. 2023–2024 mokslo metais antsvorį turėjo 15,7 proc. Lietuvos mokinių, o nutukusių skaičius siekė 7,1 proc.
Įdomu tai, kad šie rodikliai šiek tiek skiriasi pagal regionus: mažiausiai antsvorio turinčių moksleivių registruota Šilalės rajone ir Vilniaus mieste, o daugiausia – Trakų rajone. Daugiausia nutukimo atvejų stebima Neringos savivaldybėje.
Antsvorio ir valgymo sutrikimų ryšys bei psichologiniai aspektai
Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos „Lobesity“ atstovas Artiomas Šabajevas pabrėžia, kad dažnai tiek nutukimas, tiek valgymo sutrikimai – pavyzdžiui, per mažas svoris – kyla iš panašių šaltinių, susijusių su vaikų ir tėvų santykių kokybe.
„Nors nutukimas dažnai siejamas su nesubalansuota mityba ir fizinio aktyvumo trūkumu, o valgymo sutrikimai – su psichologinėmis problemomis, realybėje šios problemos klostosi kompleksiškai, todėl būtina atsižvelgti ir į šeimos emocinę atmosferą“, – teigia A. Šabajevas. Jis taip pat teigia, kad visuomenės informuotumas apie sveiką gyvenimo būdą auga, tačiau supratimas apie valgymo sutrikimus dar yra ribotas, todėl pradėtos prevencinės programos.
Tarptautiniai pavyzdžiai: Ispanija ir Austrija
Situacija kitose Europos šalyse taip pat rimta.
Pavyzdžiui, Ispanijos Karloso III sveikatos instituto duomenys rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų turi antsvorį, o beveik 19 proc. yra nutukę. Dėl didelio vaikiško nutukimo lygio Ispanija 2024 metais įsteigė Tarpministerinį vaikų nutukimo mažinimo komitetą, siekiantį įgyvendinti nacionalinį strateginį planą su 200 priemonių vaikų sveikatos gerinimui.
Austrijoje, pasak akademinio mitybos medicinos instituto prezidento Kurto Widhalmo, trečdalis jaunuolių susiduria su nutukimu. Vienas jaunas pacientas reabilitacijos centre netgi atvirai išsakė savo patirtį su socialiniais stereotipais apie nutukimą ir jo ligos pripažinimo trūkumą.
Psichologinės kliūtys ir šeimos vaidmuo
A. Šabajevas pažymi, kad tėvams dažnai sunku pripažinti, jog jų šeimos gyvenimo būdas gali turėti įtakos vaiko antsvoriui arba nutukimui. Dėl to pagalbos kreipimasis atidedamas arba nepakankamai aktyviai naudojamos specialistų paslaugos. Tačiau specialistai pabrėžia, jog su vaiku ar paaugliu dirbti nėra sudėtinga, jeigu pavyksta užmegzti pasitikėjimo ryšį ir padėti suprasti, kad svoris neatspindi žmogaus vertės.
Nutukimas yra kompleksinė liga, susijusi ne tiek su valios trūkumu, kiek su nervų sistemos veikla, emocijomis ir aplinka, kurioje gyvena jaunimas. Todėl būtini ne tik fizinio aktyvumo ar mitybos pokyčiai, bet ir psichologinė paramą suteikiančios programos.
Apibendrinant, vaikų ir paauglių nutukimo problema yra globali, tačiau kiekviena šalis turi ieškoti individualių sprendimų, kurie derintų medicininę, socialinę ir psichologinę pagalbą. Tik tokiu būdu galima tikėtis sustabdyti šios epidemijos plitimą ir užtikrinti jaunųjų kartų sveikesnę ateitį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.