Nemalonaus burnos kvapo (halitozės) priežastys: daugiau nei tik bloga higiena
Nemalonus burnos kvapas, medicinoje vadinamas halitoze, yra dažnesnė problema, nei galime įsivaizduoti. Nors daugelis žmonių mano, kad ji atsiranda tik dėl nepakankamos burnos priežiūros, „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė atskleidžia, jog priežasčių spektras gali būti kur kas platesnis.
„Daugelis žmonių reguliariai valo dantis, bet pamiršta liežuvį. Iš tiesų būtent ant jo paviršiaus kaupiasi bakterijos, kurios gamina sieros junginius – o jie ir sukelia nemalonų burnos kvapą. Taigi, jei liežuvis nevalomas, jis gali tapti puikia terpe bakterijoms daugintis“, – pasakoja vaistininkė.
E. Ramaškienė pabrėžia, kad halitozė gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. „Nemalonus burnos kvapas gali atsirasti dėl dantų ėduonies, dantenų ligų ar burnos sausumo. Nors dažniausiai priežastys slypi pačioje burnoje, tam tikri virškinimo sistemos sutrikimai, tokie kaip refliuksas ar gastritas, taip pat gali turėti įtakos. Be to, nemalonų kvapą neretai sukelia kvėpavimo takų ligos – sinusitas, tonzilitas ar gerklės uždegimai“, – vardija vaistininkė.
Anot jos, prie halitozės gali prisidėti ir tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, svogūnai ar česnakai, taip pat kava, alkoholis ar kai kurie vaistai.
Kam halitozė pasireiškia dažniau ir kodėl?
Nors nemalonus burnos kvapas gali pasireikšti bet kuriam žmogui, kai kurie su juo susiduria dažniau dėl specifinių gyvenimo būdo ar sveikatos ypatumų.
„Rūkantieji dažniau kenčia nuo šios problemos, nes tabako dūmai sausina burnos gleivinę, veikia dantenas ir mažina seilių išsiskyrimą. Kai burnoje trūksta seilių, bakterijos dauginasi greičiau, o tai ir lemia kvapą“, – paaiškina E. Ramaškienė.
Vaistininkės teigimu, dažniau šią problemą patiria ir vyresnio amžiaus žmonės, ypač tie, kurie vartoja daug vaistų ar serga lėtinėmis ligomis.
Taip pat halitozės rizika gali padidėti laikantis griežtų dietų, ypač tų, kuriose mažai angliavandenių.
„Nemažai angliavandenių turinčios dietos skatina ketonų susidarymą organizme. Šios medžiagos pasišalina per kvėpavimą ir gali sukelti aitrų, specifinį kvapą. Be to, sumažėjęs maisto kiekis dažnai lemia ir seilių trūkumą, o burnos sausumas yra viena pagrindinių halitozės priežasčių“, – sako vaistininkė.
Ką daryti, pastebėjus nuolatinį nemalonų burnos kvapą?
Jei nemalonus burnos kvapas išlieka kelias dienas ir nepadeda įprasta burnos higiena, vaistininkė E. Ramaškienė pataria nedelsti ir imtis aktyvių veiksmų.
„Tokiu atveju reikėtų apsilankyti pas odontologą arba burnos higienistą. Specialistas įvertins dantenų, liežuvio būklę, patikrins, ar nėra pasislėpusio ėduonies. Prireikus gali būti rekomenduotos antibakterinės dantų pastos, specialūs skalavimo skysčiai ar liežuvio valikliai“, – įvardija vaistininkė.
Jeigu odontologas burnos ertmėje problemų nenustatytų, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Gali būti skiriami papildomi tyrimai, susiję su virškinimo, kvėpavimo ar hormonine sistema, siekiant nustatyti gilumines kvapo priežastis.
„Tokiais atvejais dažnai tenka gydyti infekcijas, koreguoti mitybą ar peržiūrėti vartojamus vaistus. O jei kvapo priežastis – burnos sausumas, paprasti sprendimai, tokie kaip didesnis vandens kiekis ar specialūs burnos drėkikliai, gali ženkliai pagerinti situaciją“, – apibendrina vaistininkė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.