Naujausi tyrimai atskleidžia nerimą keliantį faktą: vienam iš penkių dėl koronaviruso hospitalizuotų pacientų ir maždaug vienam iš dešimties užsikrėtusiųjų, kurie nebuvo paguldyti į ligoninę, per šešis mėnesius nuo ligos buvo diagnozuotas aukštas kraujospūdis. Šie duomenys paskelbti prestižiniame medicinos žurnale „Hypertension“, dar kartą pabrėžiantys COVID-19 ilgalaikį poveikį sveikatai.
Palyginimui, žmonėms, kurie buvo hospitalizuoti dėl gripo, hipertenzijos išsivystymo tikimybė yra daugiau nei du kartus mažesnė nei tiems, kurie sunkiai sirgo koronavirusu. Hipertenzija – pavojinga būklė, kuri reikšmingai didina širdies ligų ir insulto riziką. Naujos Amerikos širdies asociacijos ir Amerikos kardiologijos koledžo rekomendacijos apibrėžia hipertenziją kaip būklę, kai kraujospūdis išlieka aukštesnis nei 130/90 mmHg.
Nerimą keliantys tyrimo rezultatai
Naujausio tyrimo metu mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 45 tūkst. COVID-19 infekcija ir beveik 14 tūkst. gripu sirgusių pacientų medicininius įrašus iš Niujorko Bronkso rajono. Svarbu pažymėti, kad prieš užsikrėsdami virusine infekcija nė vienas iš šių pacientų neturėjo hipertenzijos anamnezės. Praėjus šešiems mėnesiams po ligos, pacientai buvo pakartotinai apžiūrėti gydytojų, siekiant nustatyti, kuriems iš jų buvo diagnozuotas padidėjęs kraujospūdis.
Rezultatai buvo iškalbingi: žmonėms, hospitalizuotiems dėl COVID-19, hipertenzija buvo diagnozuota maždaug dvigubai dažniau (21 proc. atvejų) nei tiems, kurie sirgo lengviau ir į ligoninę nebuvo paguldyti (11 proc. atvejų). Tyrėjai taip pat nustatė, kad dėl COVID-19 infekcijos ligoninėje gulėjusiems pacientams tikimybė susirgti hipertenzija buvo 2,23 karto didesnė nei dėl gripo hospitalizuotiems asmenims. Netgi COVID-19 lengviau prasirgusiems ir dėl infekcijos į ligoninę nepatekusiems pacientams, tikimybė susirgti hipertenzija buvo daugiau kaip 50 proc. didesnė nei sunkiai gripu sirgusiems ir dėl to hospitalizuotiems žmonėms.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad toks didelis hipertenzijos dažnis tarp buvusių COVID-19 pacientų yra „nerimą keliantis faktas“, atsižvelgiant į milžinišką COVID-19 infekcija persirgusių žmonių skaičių visame pasaulyje.
Potencialūs mechanizmai ir rizikos grupės
Nustatyta, kad hipertenzija po COVID-19 infekcijos dažniau išsivystė tam tikrose demografinėse grupėse:
- Vyresniems nei 40 metų žmonėms;
- Juodaodžiams;
- Sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL);
- Sergantiems išemine širdies liga ar lėtine inkstų liga.
Didesnė su COVID-19 infekcija siejama hipertenzijos rizika taip pat pastebėta pacientams, kurie buvo gydomi vazopresoriniais (kraujagysles sutraukiančiais) vaistais ir kortikosteroidais – priešuždegiminiais vaistais, dažnai naudojamais, pavyzdžiui, artritui gydyti.
„Atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 paveikė labai daug žmonių, šie statistiniai duomenys kelia nerimą ir leidžia manyti, kad ateityje daug daugiau pacientų tikriausiai susirgs aukštu kraujospūdžiu, o tai gali būti didelė našta visuomenės sveikatai“, – teigė tyrimo autorius, Alberto Einšteino medicinos koledžo (Niujorkas, JAV) radiologijos profesorius Timas Duongas.
Tyrėjai kol kas negali tvirtai patvirtinti, kad pats COVID-19 virusas tiesiogiai sukelia padidėjusio kraujospūdžio ligą. Tačiau tyrime keliama teorija, kad koronavirusas gali užkrėsti širdies ląsteles ir sutrikdyti kraujospūdžio reguliaciją. Taip pat svarstoma, kad ūmus inkstų pažeidimas, dažna komplikacija COVID-19 hospitalizacijos metu, gali prisidėti prie hipertenzijos atsiradimo.
Socialiniai-ekonominiai veiksniai ir ateities perspektyvos
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad dauguma tyrime dalyvavusių žmonių buvo iš žemos socialinės ir ekonominės padėties bendruomenių. Su skurdu susiję rizikos veiksniai, įskaitant nuolatinį stresą ir ribotas galimybes sveikai maitintis, galėjo papildomai padidinti hipertenzijos rodiklius.
Autoriai mano, kad dėl šių priežasčių būtų naudinga atlikti ilgesnio laikotarpio tolesnius tyrimus, siekiant nustatyti, ar padidėjęs kraujospūdis gali būti glaudžiau susijęs su COVID-19 infekcija ir koks galimas to ilgalaikis poveikis širdies sveikatai. „Tyrimo rezultatai turėtų padidinti informuotumą, kad po COVID-19 ligos būtų tikrinama, ar rizikos grupės pacientai neserga hipertenzija. Tai padėtų anksčiau nustatyti ir gydyti su hipertenzija susijusias komplikacijas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligas“, – pabrėžė profesorius T. Duongas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.