Daugelis iš mūsų kasdien susiduria su didesniu ar mažesniu skysčių trūkumu, tačiau ne visada atpažįstame pirmuosius dehidratacijos požymius. Troškulys, džiūstanti burna, silpnumas, vangumas, galvos skausmas ar svaigimas, retesnis šlapinimasis – tai ženklai, kad organizmui trūksta vandens. Tačiau, pasak vaistininkės Robertos Janulytės, nereikėtų laukti, kol pasireikš šie simptomai; daug svarbiau išsiugdyti įprotį nuolat gurkšnoti vandenį.
Vanduo – gyvybiškai svarbus skysčių šaltinis
„Aprūpindami savo organizmą vandeniu ne tik išvengsime dehidratacijos, bet ir patys jausimės žvalesni ir energingesni. Būtent vanduo, o ne kitokie gėrimai, yra būtinas, kad neatsirastų organizmo skysčių trūkumo“, – sako vaistininkė Roberta Janulytė.
Paprastas geriamasis, stalo vanduo arba mažos mineralizacijos natūralus mineralinis vanduo turėtų būti pagrindinis skysčių šaltinis, reguliariai geriamas visą dieną, taip užkertant kelią dehidratacijai. Kasdien išgeriamo vandens norma priklauso nuo amžiaus, lyties, fizinio krūvio ir aplinkos oro temperatūros, tačiau vidutiniškai suaugusiam žmogui rekomenduojama per dieną išgerti apie 1,5 litro vandens.
Net ir pajutus pirmuosius dehidratacijos požymius, prarastus skysčius atstatyti reikėtų palengva – gurkšnoti vandenį dažnai ir po truputį, o ne suvartoti visą trūkstamą normą iš karto.
Kada prireikia elektrolitų ir kodėl jie svarbūs?
Dehidratacija iš organizmo išsunkia ne tik vandenį, bet ir gyvybiškai svarbius mineralus – magnį bei kalį. Roberta Janulytė pastebi, kad ypač karštuoju metų laiku arba keliaujant į šiltuosius kraštus, žmonės vaistinėse aktyviai ieško preparatų, kurie padėtų atkurti mineralų balansą. Daugelis jų vartoja elektrolitus reguliariai, nelaukdami, kol pasireikš dehidratacijos ar mineralų trūkumo simptomai.
Vaistininkė perspėja, kad nors sportuojantys ar aktyviai gyvenantys žmonės dažnai renkasi funkcinius, vitaminais ir mineralais papildytus gėrimus, esant dideliam skysčių netekimui – ūmaus viduriavimo, vėmimo ar gausaus prakaitavimo atveju – kur kas efektyviau yra rinktis specialius elektrolitų tirpalus.
„Tirpių formų vitaminai ir mineralai, parduodami kaip milteliai geriamajam tirpalui ar šnypščiosios tabletės, tinka tiek dehidratacijos šalinimui, tiek prevencijai. Juos galima rinktis pagal individualų poreikį, kuomet yra intensyvus fizinis krūvis, energijos trūkumas, norint papildyti mitybą vandenyje tirpiais vitaminais. Tačiau reikėtų atsižvelgti į rekomenduojamą paros normą ir vartoti tik tiek dozių, o ne pakeisti jais paprastą geriamąjį vandenį“, – patarė vaistininkė.
Mineralinis vanduo vs. elektrolitų tirpalai: skirtumai
Dažnas klausimas vaistinėse – ar didelės mineralizacijos mineralinis vanduo gali pakeisti elektrolitų tirpalus. Vaistininkė atsako neigiamai. Mineralinio vandens druskų kiekis ir sudėtis neatitinka elektrolitų tirpalo koncentracijos ir sudėties.
„Norint atstatyti skysčių ir druskų balansą, geriant mineralinį vandenį, reikėtų išgerti žymiai didesnį jo kiekį. Be to, kalio vis tiek gautume nepakankamai, o štai kalcio, kuris net neįeina į elektrolitų tirpalus, gerokai daugiau. Populiarūs didelės mineralizacijos mineraliniai vandenys dažnai būna gazuoti, o tai papildomai dirgina virškinamąjį traktą ir apsunkina inkstų darbą, ypač svarbu tai turėti omenyje viduriavimo ir vėmimo atveju“, – aiškina R. Janulytė.
Vaikų hidratacija: ką būtina žinoti?
Vaikų organizmas į skysčių trūkumą reaguoja jautriau, todėl svarbu žinoti, kaip elgtis. Funkcinius elektrolitų gėrimus vaikams galima duoti tik tuo atveju, jei skysčių ir druskų netekimas yra itin didelis: esant viduriavimui, vėmimui, labai gausiam prakaitavimui dėl karščiavimo ar aukštos aplinkos temperatūros. Svarbu rinktis specialiai vaikams skirtus elektrolitų tirpalus ir duoti juos laikantis rekomendacijų, atsižvelgiant į vaiko kūno svorį ar amžių, dozę išdalinant lygiomis dalimis per visą dieną.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.