Vis didėjanti įtampa Hormūzo sąsiauryje kelia rimtą susirūpinimą tarptautinei bendruomenei. Iš viso 22 šalys, tarp kurių ir Lietuva, išreiškė griežtą pasmerkimą Irano veiksmams Persijos įlankoje, pabrėždamos būtinybę užtikrinti saugią laivybą strategiškai svarbiame regione. Šis sąsiauris yra gyvybiškai svarbus pasaulio energetikos tiekimui, per jį gabenama apie 20 procentų viso pasaulio naftos ir dujų.
Tarptautinis pasipiktinimas ir vieningas atsakas
Bendrame pareiškime, kurį pasirašė daugiausiai Europos valstybės, taip pat Jungtiniai Arabų Emyratai ir Bahreinas, griežtai smerkiamos pastaruoju metu Irano įvykdytos atakos.
„Mes griežčiausiai smerkiame Irano neseniai įvykdytus išpuolius prieš neginkluotus komercinius laivus Persijos įlankoje, išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant naftos ir dujų įrenginius, bei Irano pajėgų faktiškai vykdomą Hormūzo sąsiaurio uždarymą“, – teigiama pareiškime.
Šalys taip pat patvirtino savo įsipareigojimą prisidėti prie stabilumo užtikrinimo regione.
„Pareiškiame, kad esame pasirengusios prisidėti prie atitinkamų pastangų, siekiant užtikrinti saugią laivybą šiuo sąsiauriu. Palankiai vertiname tų valstybių, kurios dalyvauja parengiamuosiuose planavimo darbuose, įsipareigojimus“, – pabrėžė jos.
Įtampos eskalacija ir keršto veiksmai
Situacija regione ėmė staigiai prastėti po vasario 28 dieną įvykdytų JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną. Atsakydamas į tai, Teheranas pradėjo puldinėti ne tik kaimynines Persijos įlankos valstybes, bet ir sąsiauriu plaukiančius laivus, blokuodamas gyvybiškai svarbius laivybos kelius.
Ekonominės pasekmės ir laivybos sutrikimai
Faktinė Irano blokada ir padažnėję išpuoliai turi tiesioginį poveikį pasaulio ekonomikai. Analitinės bendrovės „Kpler“ duomenimis, nuo kovo 1 iki 19 dienos krovininiai laivai Hormūzo sąsiauriu atliko vos 116 reisų. Tai sudaro net 95 procentais mažiau nei vidutiniškai būtų fiksuojama taikos metu. Drastiškai sumažėjęs laivų eismas ir nuolatinė grėsmė laivybai smarkiai šoktelėjo energijos kainas visame pasaulyje, keliant nerimą dėl galimos globalios ekonominės krizės.
Tarptautinė bendruomenė ragina nedelsiant paskelbti visapusišką išpuolių prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant naftos ir dujų įrenginius, moratoriumą, siekiant deeskaluoti situaciją ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą. Lietuva, prisijungdama prie šio tarptautinio konsensuso, pabrėžia taikaus ir stabilaus laivybos užtikrinimo svarbą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.