Daugelis žmonių bent kartą gyvenime yra susidūrę su naktiniu dantų griežimu – bruksizmu. Nors tai dažnai atrodo kaip nekaltas įprotis ar tiesiog triukšmas, kuris erzina artimuosius, specialistai perspėja: bruksizmas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Kodėl griežiame dantimis ir kaip atpažinti šią būklę, kol ji nepakenkė neatitaisomai? Apie tai išsamiau pasakoja odontologė Gintarė Žmuidinavičienė ir vaistininkė Gabija Kruopytė.
Kas yra bruksizmas ir kokios jo emocinės priežastys?
Dantų griežimas, mediciniškai žinomas kaip bruksizmas, yra pasikartojantis kramtymo sistemos raumenų sutrikimas, pasireiškiantis nevalingu dantų griežimu, dilinimu ar kalenimu. Odontologė Gintarė Žmuidinavičienė teigia, kad tai dažnai tampa savotiška žmogaus emocine iškrova. „Bet koks stipresnis emocinis disbalansas – nuo nerimo iki pat euforijos – gali padidinti griežimo dantimis riziką naktimis“, – pabrėžia specialistė.
Miego sutrikimai ir gyvenimo būdas: paslėptos bruksizmo priežastys
Tačiau emocijos nėra vienintelė priežastis, lemianti dantų griežimą. G. Žmuidinavičienė išskiria ir kitus svarbius veiksnius, galinčius sukelti šį sutrikimą. Pasak jos, „tokiam griežimui dantimis įtakos gali turėti ir miego sutrikimai, kaip knarkimas ar obstrukcinė miego apnėja, antidepresantų, alkoholio, kofeino vartojimas, rūkymas bei užsiėmimas aktyviomis sporto šakomis“.
Vitaminų ir mineralų trūkumas – tylus dantų griežimo kaltininkas
Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į organizmo aprūpinimą būtinosiomis maistinėmis medžiagomis. Vaistininkė Gabija Kruopytė pastebi, kad griežimą dantimis kartais gali paskatinti tam tikrų vitaminų trūkumas. „Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad dantų sveikatai svarbus tik kalcis, tačiau tai būtų netiesa. Šiuo atveju svarbu ne tik palaikyti jo pakankamą kiekį organizme, bet ir sąžiningai vartoti magnį ir vitaminą D“, – aiškina vaistininkė.
Naujausi tyrimai rodo, kad griežimas dantimis yra susijęs su vitamino D trūkumu, kuris, pasak G.
Kruopytės, dažnai pasitaiko tarp lietuvių. Be to, vakarais vartojamas magnis gali padėti atpalaiduoti žandikaulio raumenis, taip sumažindamas dantų griežimą ir pagerindamas miego kokybę.
Nekontroliuojamo dantų griežimo pavojai: nuo emalio iki sąnarių
Ignoruojant bruksizmą, pasekmės gali būti itin skaudžios. Odontologė G. Žmuidinavičienė įspėja, kad nuolatinis dantų griežimas pažeidžia apsauginį dantų sluoksnį – emalį. „Ankstyvosiose stadijose galima pajusti dantų jautrumą, vėliau – skausmą, o ilgainiui gali atsirasti ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario pakitimai“, – detalizuoja specialistė.
Pasak odontologės, reikėtų sunerimti, jeigu dienos metu jaučiate kramtymo raumenų įtampą, skausmus ar net galvos skausmus. „Taip užsiveda visas problemų ratas, apimantis ne tik dantų paviršių pažeidimus, bet ir netaisyklingo sąkandžio, kramtymo raumenyno bei sąnario problemas, turinčias įtakos visai bendrai organizmo sveikatai“, – perspėja G. Žmuidinavičienė.
4 ženklai, kad griežiate dantimis miegant
Kaip gi sužinoti, kad naktimis griežiate dantimis, jei patys to nejaučiate? Specialistai išskiria kelis pagrindinius požymius:
- Išgirsta artimieji. Dažniausiu atveju apie bruksizmo sutrikimą žmogui pasako kartu su juo miegantis artimasis. Paklauskite savo artimojo, ar jis yra girdėjęs jus griežiant naktimis.
- Priekinių dantų iltys. Jeigu pastebėjote, kad jūsų priekinių dantų iltys yra lygios ir nebe tokios smailos, kaip anksčiau, tai gali išduoti apie įsisenėjusį dantų griežimą.
- Vienodo ilgio priekiniai dantys. Apie bruksizmą išduoda ir šeši priekiniai dantys, kai šie visi yra vieno ilgio. Natūraliai centriniai kandžiai ir iltys turėtų būti ilgesni, o likusieji – apie 1–2 mm trumpesni.
- Priekinių dantų patrupėjimai. Atkreipkite dėmesį, ar jūsų priekiniai dantys nepatrumpėjo, t. y., ar atsirado porinių dantų ilgių nevienodumai. Pavyzdžiui, jeigu abu centriniai kandžiai (priekiniai dantys) yra nevienodo ilgio, tai gali reikšti, kad griežiate dantimis.
Ką daryti, jei įtariate bruksizmą? Gydymas ir prevencija
Svarbiausia – nelaukti, kol problema taps negrįžtama. „Nelaukite sąnario ar sąkandžio pokyčių ir iš anksto kreipkitės į odontologą dėl dantų formos atstatymo“, – pataria G. Žmuidinavičienė. Kaip prevencinę priemonę ir gydymo dalį, rekomenduojama naktimis dėvėti apsauginę kapą, o sportuojant – specialią sportinę kapą, apsaugančią dantis nuo papildomo streso ir dilimo. Ankstyvas dėmesys ir profesionali pagalba padės išsaugoti jūsų dantų ir žandikaulio sąnario sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.