Statistika rodo, kad storosios žarnos vėžio rizika dažniausiai didėja sulaukus 50-ies, o apie pusė visų atvejų nustatomi po 70-ies metų. Vis dėlto tai nereiškia, kad liga negali užklupti jaunesnių. Gediminas, kuriam diagnozė buvo nustatyta vos 45-erių, yra gyvas to pavyzdys. Nors vyras nestokojo fizinio aktyvumo ir aktyviai sportuodavo, pirmieji ligos požymiai – pasikeitęs tuštinimosi pobūdis, pilvo pūtimas ir nuolatinis nuovargis – nesukėlė didelio susirūpinimo ir buvo nurašyti įtemptam darbo krūviui. Net kraujas, pastebėtas tuštinantis, nebuvo pakankamai gąsdinantis. Kadangi Gediminas mėgo kilnoti štangą, pagalvojo, kad tai hemorojaus simptomas. Į gydytoją jis kreipėsi tik tuomet, kai savarankiškas gydymas nedavė rezultatų. Tuomet atlikta kolonoskopija parodė polipus. Kadangi dariniai nebuvo dideli, jie buvo pašalinti iškart, tyrimo metu. Medikai įspėjo vyrą apie polipų atsinaujinimo ar ataugimo riziką kitose vietose, pabrėždami nuolatinių tikrinimų svarbą.
„Ligos nesureikšminau, juolab kad dariniai buvo gerybiniai. Todėl ir tikrintis neskubėjau, į profilaktiką numojau ranka. Susirūpinau po 3 metų, kai vėl pastebėjau kraują tuštinantis. Tiesa, per daug neišsigandau. Pamaniau, kad vėl bus rasti gerybiniai dariniai, kuriuos greitai pašalins, – pasakojo vyras. – Tačiau šįkart kolonoskopijos metu gydytojas darinių nepašalino, nes jie buvo dideli ir kėlė įtarimų. Buvo paimta biopsinė medžiaga. Tyrimo atsakymo jau laukiau su nerimu. Išgirsta diagnozė – III stadijos storosios žarnos vėžys – išmušė žemę iš po kojų“.
Kodėl susirgome? Pagrindiniai rizikos veiksniai ir Gedimino atradimai
Nors apie 70 procentų storosios žarnos vėžio atvejų priežastys lieka neaiškios, egzistuoja žinomi rizikos veiksniai, galintys padidinti šios ligos išsivystymo tikimybę:
- Paveldimumas. Storosios žarnos vėžio rizika 2–3 kartus didesnė tiems, kurių šeimoje artimieji sirgo šia liga.
- Ligos. Žarnyno adenominiai polipai, uždegiminės žarnyno ligos (opinis kolitas, Krono liga), cukrinis diabetas ir kitos lėtinės ligos.
- Amžius. Metams bėgant ligos tikimybė didėja, nors pastaraisiais metais pastebimos ir ligos „jaunėjimo“ tendencijos.
- Mityba. Ypač, jei trūksta skysčių ir skaidulų, o gausu sočiųjų riebalų. Vėžį gali skatinti riebus, kaloringas, gyvūninės kilmės maistas. Yra duomenų, kad didesnė kolorektalinio vėžio rizika yra žmonėms, kurie vartoja daug raudonos, perdirbtos mėsos.
- Fizinio aktyvumo stoka. Tyrimai įrodė, kad kasdienė fizinė veikla yra naudinga žarnyno peristaltikai ir sumažina storosios žarnos vėžio tikimybę.
- Nutukimas. Mokslininkai nustatė, kad nutukimas didina daugelio vėžio rūšių riziką, tačiau kone didžiausia jo įtaka siejama su storosios žarnos vėžiu – šios patologijos riziką nutukimas didina net 40 procentų.
- Žalingi įpročiai. Rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas.
„Galvodamas, kodėl susirgau šia liga, priėjau išvados, kad įtakos turėjo paveldimumas: mano senelis turėjo polipų, o po to susirgo žarnyno vėžiu. Be to, prie ligos atsiradimo veikiausiai prisidėjo ir netinkama mityba. Maniau, kad pakanka sportuoti, nerūkyti ir nepiktnaudžiauti alkoholiu. Tačiau paaiškėjo, kad mano pomėgis raudonai mėsai, kepsniams ir nenoras valgyti daržovių galėjo paskatinti vėžį. Nuo vaikystės nemėgstu daržovių, ypač visokių salotų. Vienintelė mano daržovė buvo agurkas. Dabar suprantu, kad ląsteliena yra būtina ir naudinga žarnynui, ir jos racione turi būti daug“, – galimas ligos priežastis vardija pašnekovas.
Kelias po gydymo: atsigavimas ir natūralių priemonių paieškos
Gediminui buvo atlikta operacija, kurios metu pašalinti dariniai, dalis žarnos ir limfmazgiai. Po to sekė chemoterapijos kursas.
„Gydymas nebuvo lengvas, gana sunkiai toleravau chemoterapiją. Skaudėjo žarnyną, vargino spazmai, kamavo virškinimo ir tuštinimosi problemos. Buvau išsekęs, silpnas, be jėgų. Kartkartėmis nuotaika buvo visai prasta, viltis apleisdavo“, – prisimena vyras.
Sunkiai sirgdamas, Gediminas atrado gerai žinomo fitoterapeuto Juozo Ruolios straipsnį, kuriame buvo teigiama, kad onkologiniams ligoniams labai naudingas augalas – didžioji ugniažolė. Joje yra ir priešvėžinių, ir žarnyno bei skrandžio spazmus malšinančių fitomedžiagų.
„Pasitariau su medikais. Mano atveju preparatas tiko, nes vargino skrandžio, žarnyno spazmai, uždegimas“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.
„Fitoterapeutas J. Ruolia minėjo, kad žmonėms, kurie turi polinkį sirgti žarnyno polipoze, verta vartoti ugniažolės preparatų profilaktiškai, nes tai gali padėti apsaugoti nuo polipų atsiradimo ir stabdyti jų augimą. Svarbi žinia, gaila, kad nežinojau to anksčiau“, – teigia Gediminas.
Vaistažolių nauda ir atsargumas: žolininko-vaistininko įžvalgos
Neseniai Gediminas dalyvavo žolininko-vaistininko Virgilijaus Skirkevičiaus paskaitoje. Jo nuomone, vėžiu sergantiesiems rekomenduojamos įvairios vaistažolės ir jų mišiniai, pavyzdžiui, medetka, gyslotis, mėtos, ramunėlės, juodųjų serbentų lapai ir kiti, nes juose gausu antioksidantų. Šie augalai pasižymi uždegiminius procesus mažinančiu poveikiu, o vėžinės ląstelės, kaip žinia, minta uždegimo metu išskiriamomis medžiagomis.
Antioksidantai taip pat slopina žalingą laisvųjų radikalų poveikį. Tačiau pagrindinis augalų, skirtų onkologiniams ligoniams, požymis yra priešvėžiniai junginiai, pasižymintys gebėjimu veikti pakitusius darinius ir auglius. Tad vėžiu sergantiesiems itin naudinga yra didžioji ugniažolė, kurios sudėtyje yra tokių junginių. Kartu vaistininkas pabrėžia, kad ugniažolė – stiprus augalas, todėl nerekomenduoja jo ruošti pačiam. Nežinant tinkamų dozių, galima pakenkti kepenims ir neigiamai paveikti ligos rodiklius. Ugniažolės preparatus geriau rinktis vaistinėse, kuriuose ugniažolė yra derinama su kitais augalais (gysločiu, medetka). Tokiu būdu galima būti tikriems, kad bus gautas saugus ir veiksmingas fitomedžiagų kiekis. Augalų deriniai yra pranašesni už grynųjų medžiagų vartojimą, nes gamtoje nėra visiškai grynų medžiagų, o sinergija dažnai yra efektyvesnė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.