Skubiosios medicinos pagalbos skyriai – tai vietos, kur sprendžiami gyvybės ir mirties klausimai. Čia plūsta šimtai pacientų kasdien, o medikai dirba nenutrūkstamai, nuolat susidurdami su netikėtumais ir iššūkiais. Tačiau ar visada žinome, kaip efektyviai naudotis šia gyvybiškai svarbia paslauga ir ko tikėtis atvykus? Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojai Julius Jaramavičius ir Ingrida Sapagovaitė dalijasi įžvalgomis, kurios padės geriau suprasti skyriaus veikimo principus ir taupyti brangų laiką.
Pacientų srautai ir dažniausios priežastys
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje per dieną sulaukiama apie 190–200 suaugusių pacientų, iš kurių maždaug 15 būna kritinės būklės. Dažniausiai suaugusieji kreipiasi dėl pilvo, nugaros skausmų, karščiavimo ar kosulio. Nors per metus šis skaičius siekia 64–65 tūkstančius, šventinėmis dienomis suaugusiųjų atvyksta dešimtadaliu mažiau, tačiau padaugėja trauminių atvejų.
Vaikų skubiosios pagalbos skyriuje, anot gydytojos I. Sapagovaitės, dažniausios priežastys yra traumos – sumušimai, lūžiai, žaizdos – bei virusinės infekcijos, viduriavimai ar vėmimai. Savaitgaliais ir per šventes, kai poliklinikos nedirba, vaikų srautai ypač išauga, pasiekdami 200–300 pacientų per parą.
Kaip vyksta priėmimas? Medicininis rūšiavimas ir laukimo laikas
Atvykus į skubiosios pagalbos skyrių, pacientus apžiūri slaugytoja ir gydytojas. Slaugytoja įvertina gyvybinius parametrus – kvėpavimą, sąmonę, pulsą, spaudimą – ir surenka anamnezę (išsiaiškina nusiskundimus, aplinkybes). Remiantis būklės sunkumu, pacientui priskiriama skubumo kategorija, vadinamasis medicininis rūšiavimas, žymimas spalviniais kodais:
- Raudona – sunkiausia būklė, reikalinga neatidėliotina pagalba.
- Oranžinė – labai skubi pagalba, pradedama teikti per 10 minučių.
- Geltona – skubi pagalba.
- Žalia – standartinė pagalba.
- Mėlyna – neskubūs pacientai, galintys laukti ilgiausiai.
Suaugusiųjų skyriuje, remiantis Sveikatos apsaugos ministro patvirtintais kriterijais, pirminė apžiūra atliekama ne vėliau kaip per pirmąją atvykimo valandą.
Klasteriniams pacientams (ištiktiems miokardo infarkto ar insulto) pagalba teikiama nedelsiant. Lengvos būklės pacientams gali tekti laukti iki 5–6 valandų. Svarbu atsiminti, kad atvykimas greitąja pagalba nesuteikia pirmumo teisės.
Stebėjimo paslaugos: kai reikia daugiau laiko diagnozei ar gydymui
Skiriami du stebėjimo tipai: stebėjimo paslauga ir stebėjimo palata. Stebėjimo paslauga teikiama lengvesnės būklės pacientams, kai stebima, tiriama ir gydoma ne ilgiau nei 4 valandas (vaikams – iki paros). Stebėjimo palatoje, kurioje yra lovos su gyvybinių funkcijų stebėjimo monitoriais, guldomi sunkesnės būklės ar sunkia judėjimo negalia turintys pacientai. Čia teikiama intensyvesnė pagalba, o sprendimas dėl tolesnio gydymo (ambulatoriškai ar stacionare) priimamas per 24 valandas.
Ką pasiimti vykstant į skubiosios pagalbos skyrių?
Vykstant į skubiosios pagalbos skyrių, būtina turėti asmens dokumentą (pasą, tapatybės kortelę). Vaikams reikalingas ir gimimo liudijimas bei tėvo/globėjo asmens dokumentas. Pravartu turėti telefoną, įkroviklį, užsirašyti artimųjų kontaktus ir pasiimti nuolat vartojamus vaistus. Tačiau, anot gydytojų, didelio bagažo, tokių kaip televizoriai ar daugybė knygų, tikrai nereikia – šie daiktai greičiau sukurs nepatogumų.
Kodėl ne visada guldoma į ligoninę?
Hospitalizuojama tik apie 10–20 procentų atvykusių pacientų. Dažnai pakanka konsultacijos ar nedidelės procedūros. Santaros klinikos yra viena didžiausių ir moderniausių daugiadalykių gydymo įstaigų, orientuota į sudėtingus atvejus. Jei paciento būklė nereikalauja išskirtinių intervencijų ar aukštos kvalifikacijos specialistų gausos, jis gali būti nukreipiamas gydytis pagal gyvenamąją vietą, kur taip pat dirba puikūs specialistai. Svarbu žinoti, kad telefonu informacija apie skyriuje esantį asmenį neteikiama, nebent pacientas nurodė kontaktus, kam galima ją suteikti.
Sugrįžimas namo ir medikų iššūkiai
Nesusitarus dėl hospitalizacijos, jauni, sąlyginai sveiki pacientai grįžimą namo turi organizuotis patys. Nemokamos pavežėjimo paslaugos teikiamos senjorams, sunkiai judantiems ar neįgalumą turintiems asmenims. Vaikus dažniausiai lydi tėvai, o atvykus iš tolimesnio rajono, greitoji pagalba prireikus parveža atgal.
Skubiosios pagalbos skyrių medikai susiduria su daugybe iššūkių. Didelę problemą kelia alkoholį vartoję, agresyvūs pacientai. Nemažai konfliktų kyla ir dėl nepagrįstų lūkesčių: ilgo laukimo, nehospitalizavimo ar papildomų tyrimų neatlikimo, jei tam nėra indikacijų. Pacientai dažnai kreipiasi į skubiosios pagalbos skyrių su problemomis, kurias galėtų spręsti šeimos gydytojas, pavyzdžiui, ilgai trunkančiu kosuliu. Tai prailgina eiles ir sukelia papildomą įtampą medikams, kurių darbe ir taip netrūksta streso bei atsakomybės. Siekiant efektyvaus ir sklandaus darbo, būtina abipusė pagarba ir supratimas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.