Pneumokokinė liga – tai bakterinė infekcija, kuri dažnai pasireiškia po persirgimo virusine infekcija. Nors užsikrėsti bakterine infekcija yra sunkiau nei virusine, po karantino suvaržymų atsisakius kaukių ir mažiau dėmesio skiriant higienai, pneumokoko sukeltų ligų atvejų skaičius gali išaugti. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytojas Vilius Rajeckas dalijasi esminiais pastebėjimais apie pneumokokines ligas, jų atpažinimą ir prevenciją.
Kaip atskirti nuo įprasto peršalimo?
Vieno ar kelių specifinių simptomų, kurie aiškiai rodytų pneumokokinę infekciją, deja, nėra. Taip pat nėra aiškaus požymio, leidžiančio atskirti virusinę nuo bakterinės infekcijos be išsamesnių tyrimų. Diagnozuojant ligą, ypač svarbus yra bendras paciento būklės vertinimas: kiek laiko karščiuojama ir kokia temperatūra, koks kosulys, ar vargina sloga, ausies skausmas, padidėjęs kvėpavimo dažnis, vangumas, galvos skausmas. Taip pat atsižvelgiama į ligos pradžią, paciento lėtines ligas ir taikytą gydymą. Apžiūros metu gydytojas įvertina plaučių funkciją, gerklės ir ausų būklę, ieškodamas bakterinei infekcijai būdingesnių požymių. Esant poreikiui, atliekami kraujo tyrimai, imami pasėliai iš kvėpavimo takų ar kraujo.
Būklės pablogėjimas – signalas ieškoti pagalbos
Įprastai pneumokokinės ligos eiga dažnai prasideda kaip virusinė infekcija. Pirmosiomis dienomis kamuoja karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas, sloga, „kaulų laužymas“. Tuomet savijauta gali pradėti gerėti arba, atvirkščiai, vėl pakyla aukšta temperatūra. Jei kai kurie simptomai palengvėja, bet atsiranda naujų, pavyzdžiui, stiprus ausies ar galvos skausmas, padažnėjęs kvėpavimas (daugiau nei 20 kartų per minutę), tai gali reikšti, jog virusinė infekcija komplikuojasi į bakterinę. Dažniausiai tai būna sinusų, ausies ar plaučių uždegimas. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Pneumokokinė liga nėra ta, kurią galima ignoruoti. Tai sunki liga, ypač invazinė jos forma, kuri gali progresuoti žaibiškai. Tokiais atvejais pneumokoko sukeltas meningitas ar sepsis gali baigtis tragiškai net ir suteikus intensyvų gydymą.
Kas yra invazinė pneumokokinė liga?
Invazine pneumokokinė liga vadinama dėl to, kad ligos sukėlėjas lengvai prasiskverbia pro mūsų organizmo audinius, tokius kaip sinusų, ausies ar kvėpavimo takai, ir krauju gali patekti į kitus organus. Pavyzdžiui, bakterijoms patekus per kvėpavimo takus, apatiniuose kvėpavimo takuose kyla plaučių uždegimas. Tačiau jeigu pneumokokas prasiskverbia į kraują, jis gali nukeliauti iki galvos smegenų dangalų, ten sukelti uždegimą, vadinamą pneumokokiniu meningitu – dažniausia invazine pneumokokine liga.
Kaip užsikrečiama pneumokokine infekcija?
Sergant pneumokokine liga, sukėlėjai išsiskiria per kvėpavimo takus (čiaudint, kosint) ar su seilėmis. Oro lašeliais jie pasiskirsto ant kitų žmonių ar paviršių. Nuo paviršių bakterijos gali patekti aplinkiniams asmenims. Pavyzdžiui, nenusiplovus rankų ir pasikrapščius nosį, pneumokokai atsiduria nosies gleivinėje ir gauna puikias sąlygas daugintis.
Taip pat svarbu paminėti, kad asmuo gali būti ir infekcijos nešiotojas (dažniausiai vaikai). Tokiu atveju pneumokokas tūno nosiaryklėje, bet nesukelia uždegimo ir jokių simptomų. Nepaisant to, nešiotojai gali perduoti sukėlėją kitiems asmenims tokiu pačiu būdu.
Imuniteto svarba ir rizikos grupės
Norint sumažinti riziką susirgti infekcijomis, būtina palaikyti stiprią imuninę sistemą. Tam padeda pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kokybiškas miegas ir žalingų įpročių atsisakymas. Tačiau yra kelios žmonių grupės, kurioms silpnesnis imunitetas yra neišvengiamas, todėl joms kyla didesnė rizika susirgti pneumokokine infekcija:
- Vaikai: ypač ikimokyklinio amžiaus. Jų imunitetas dažnai nusilpsta laikinai po persirgtos virusinės infekcijos. Ikimokyklinio amžiaus vaikai virusinėmis infekcijomis serga bent 6–8 kartus per metus, kas yra normalu. Žmogaus imuninė sistema nėra tokia atspari virusams kaip bakterijoms, todėl jais susergama dažnai. Po virusinės infekcijos, nespėjus imuninei sistemai atsistatyti ir vaikui grįžus į ugdymo įstaigą, susidūrus su pneumokoko sukėlėjais, kyla rizika bakterinei komplikacijai. Jei bakterinės infekcijos kartojasi bent tris kartus per metus, reikėtų atkreipti dėmesį į imuninės sistemos būklę.
- Vyresnio amžiaus žmonės: 65 metų ir vyresni. Dėl silpnėjančios imuninės sistemos organizmas gali nebesugebėti sunaikinti pneumokoko bakterijų, joms dauginantis kyla pneumokokinė liga.
- Sergantys lėtinėmis ligomis: įvairios plaučių, širdies, kraujagyslių, kraujo, kepenų, inkstų ligos silpnina imuninį atsaką, išsekina organizmą ir padaro jį mažiau atsparų pneumokokui.
- Rūkymas: itin pažeidžia kvėpavimo takų gleivinės imuniteto atsaką, didindamas bakterinės infekcijos riziką.
- Imunitetą modifikuojantys vaistai: sergant autoimuninėmis, vėžio ligomis, po organų transplantacijos kartais vartojami vaistai, kurie slopina imuninę sistemą ir didina jautrumą infekcijoms.
Kaip užkirsti kelią pneumokokinei ligai?
Sumažinti pneumokokinės ligos riziką galima keliais būdais:
- Imuniteto stiprinimas: svarbu stiprinti imuninę sistemą ir leisti organizmui visiškai atsigauti po virusinių infekcijų.
- Higienos laikymasis: būtina sumažinti pneumokoko plitimą laikantis rankų ir kosėjimo higienos, nesidalijant asmeniniais daiktais (stalo įrankiais, lūpų balzamu, maistu ar gėrimais). Patalpose pneumokoko plitimą mažina reguliarus vėdinimas.
- Laiku pradėtas gydymas: susirgus pneumokokine liga, reikėtų gydytis pagal gydytojo rekomendacijas. Sergantis asmuo, pradėjęs vartoti tinkamus antibiotikus, per vieną ar dvi dienas paprastai tampa nebeužkrečiamas.
- Skiepai: jei žmogaus imuninė sistema yra silpna, siekiant išvengti pneumokokinės infekcijos, rekomenduojama pasiskiepyti. Rizikos grupėms priklausantiems asmenims skiepus kompensuoja valstybė: vaikai skiepijami pagal nacionalinę imunoprofilaktikos programą, o kitiems skiepą skiria šeimos gydytojas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.