Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai verčia aukoti asmeninį laiką ir sveikatą vardan karjeros ar kitų įsipareigojimų. Su panašia situacija susidūrė ir Tomas Nikitinas, kurio intensyvus darbas bei neseniai persirgta COVID-19 infekcija organizmą išsekino iki kritinės ribos. Jo istorija ir biomedicinos mokslų daktaro, imunologo Ado Darinsko įžvalgos atskleidžia, kaip atpažinti išsekimo simptomus ir kokie šiuolaikiniai metodai gali padėti atgauti jėgas.
Asmeninė patirtis: darbas, COVID-19 ir išsekimas
Tomas Nikitinas dalijasi savo patirtimi, kai darbas tapo viso jo laiko ir energijos šaltiniu, dažnai aukojant miegą ir laiką su šeima. Verslininkas, vadovaujantis dviem projektams renginių ir statybų sektoriuose, prisipažįsta, kad įtemptas ritmas ir įsipareigojimai gerokai paveikė jo savijautą. Situaciją dar labiau pablogino COVID-19 infekcija, po kurios jis nespėjo tinkamai atsigauti.
„Daug laiko praleidau tarp darbų, vis kažką veikdamas, tiesiog nekreipiau dėmesio į savo sveikatą. Prieš tai dar sirgau COVID-19 infekcija, kuri mane irgi gerokai išmušė iš vėžių. Nespėjau net deramai reabilituotis, kai teko vėl prie reikalų kibti. Mano veikla yra susijusi su vadovavimu, turiu porą projektų, kuriuos kuruoju. Dirbu labai skirtingose sferose: renginių industrijoje, kur naktinis gyvenimas, o dieną susitikimai su klientais, ir įkūriau statybų verslą, dėl kurio taip pat teko įdėti daug pastangų. Miego valandų buvo labai mažai, o kur dar šeima ir laikas sau“, – apie išsekimą ir pokovidinį sindromą atvirauja vyras.
Ieškodamas būdų, kaip vėl atsistoti ant kojų, Tomas išbandė infuzinę vitaminų ir mikroelementų terapiją. Tai procedūra, kai pacientui sulašinami universalūs arba individualiai pritaikyti kompleksai, aprūpinantys organizmą visais reikalingais vitaminais, skysčiais, elektrolitais ir antioksidantais.
„Iš pradžių man buvo atlikti įvairūs kraujo tyrimai, o tiksliai išsiaiškinus mano organizmo būklę ir jo poreikius, paruošti specialiai man pritaikyti įvairių medžiagų mišiniai, kurie vėliau procedūrų metu buvo sulašinti į veną.
Poveikį pajutau ketvirtą savaitę po terapijos. Mano protas tarsi pradėjo greičiau veikti, reaguoti į tam tikras situacijas. Jaučiausi žvalesnis, oda pradėjo atsigauti. Turiu nemažai problemų dėl miego, tačiau dabar vos pramerkęs akis galiu keltis iš lovos, kai anksčiau niekaip negalėjau prasibudinti – tai pats geriausias efektas, koks tik galėjo būti“, – pasakoja jis.
Ši patirtis privertė Tomą permąstyti savo prioritetus. „Reikia planuoti savo dienotvarkę, mokėti pasakyti žodį „ne“, skirti laiką sau, pirmoje vietoje turi būti ne darbas po darbo, o asmeninis gyvenimas. Vos atsigavęs ir pajutęs sugrįžusią energiją, permąsčiau savo gyvenimą ir supratau, kad tai nebegali tęstis. Nebegaliu gyventi su aptemdytu protu. Tai išgyvenęs, visus paraginčiau pradėti sveikatą tikrintis profilaktiškai, nelaukti, kol ji sugrius“, – kalba T. Nikitinas.
Kodėl kyla išsekimas? Gydytojo įžvalgos
Biomedicinos mokslų daktaras, imunologas Adas Darinskas paaiškina, kad su amžiumi kinta visas organizmas ir jo gebėjimas pasisavinti maisto medžiagas. Todėl, net ir maitinantis, atrodo, sveikai, kūnui vis tiek gali kažko trūkti.
„Gamta mūsų „nesukonstravo“ labai ilgam gyvenimui, todėl ir žmogaus virškinimo sistema su amžiumi nuvargsta. Ypatingai tai jaučiasi mūsų geografinėje platumoje, kai maistas nėra visavertis ir oras iš mūsų organizmo labai daug reikalauja. Todėl prisotinti kūną būtiniausiais elementais ir medžiagomis yra itin svarbu. Tik prieš to imantis derėtų pasitarti su gydytoju, kuris pasakytų, ko tiksliai organizmui reikia“, – pažymi įvairių kompleksų infuzinei terapijai kūrėjas.
A. Darinskas pabrėžia, kad dažno mūsų gyvenimo tempas yra labai intensyvus. Būtent dėl to žmonėms ima trūkti tam tikrų medžiagų, o jas kompensavus, bendra savijauta ženkliai pagerėja.
Infuzinė terapija: kam ji skirta ir kokia jos nauda?
Infuzinė terapija taikoma esant lėtiniam nuovargio sindromui, organizmo išsekimui, ilgalaikiam vaistų vartojimui ar po sunkių ligų. Ji taip pat naudinga stipriai sportuojantiems, jaučiantiems energijos trūkumą, o taip pat padeda atsigauti po apsinuodijimo, gausaus alkoholio vartojimo, viduriavimo ar virusinių ligų. Gydytojas išsamiai paaiškina, kodėl ši terapija yra efektyvi įvairiose situacijose:
Apsinuodijimas ir mineralų trūkumas: „Apsinuodijus dažniausiai vemiama arba viduriuojama, todėl netenkama daug mineralinių medžiagų, o jos pas mus yra kaip elektrą užtikrinantys elementai. Be jų nei širdis plaks, nei kepenys normaliai funkcionuos.“
Alkoholio intoksikacija: „Vakarėliai sukelia kepenų intoksikaciją alkoholio antriniu metabolitu – aldehidu, kuris yra labai toksiškas ir jeigu jį skaldantys fermentai veikia minimaliai, tai bus labai blogai. Apsinuodijimo alkoholio metu taip pat prarandamas ir magnis, kas taip pat prisideda prie prastos bendros savijautos.“
Virusinės ligos: Virusinės ligos sukelia viso organizmo išsekimą – tiek nuo gausaus prakaitavimo, tiek nuo padidėjusio metabolizmo. Todėl būtina kompensuoti prarastus mikroelementus, amino rūgštis ir lipidus.
„Infuzine terapija taikoma įvairioms būklėms – tai gali būti paprasčiausiai bloga savijauta ar net ir nemiga, kuri gali kilti dėl tam tikrų medžiagų trūkumo. Iš savo patirties pastebėjau, kad sportininkai labai dažnai išsenka net patys to nepajusdami“, – teigia A. Darinskas.
Infuzinė terapija prieš maisto papildus: efektyvumo skirtumai
Paklaustas, ar infuzinės terapijos negali pakeisti paprasčiausi papildai, gydytojas atsako, kad maisto papildai dažniausiai yra tinkamai neįsisavinami.
„Maisto papildus medikai mėgsta vadinti „brangiu šlapimu“, mat organizmas pasiima tik nedidelę jų dalį. Tuo tarpu intraveninė terapija pasižymi beveik šimtaprocentiniu įsisavinimu, nes šiuo atveju vitaminai ir kitos medžiagos patenka tiesiai į kraujotaką“, – aiškina gydytojas.
Jis priduria, kad virš 70 proc. pacientų po infuzinės terapijos jaučia ženklų pagerėjimą. Tačiau svarbu paminėti, jog ši procedūra tinka ne visiems.
Kam infuzinė terapija nepatartina?
Nors infuzinė terapija gali būti labai veiksminga, ji turi ir kontraindikacijų. Gydytojas A. Darinskas perspėja:
„Viena iš pagrindinių kontraindikacijų yra sutrikusi inkstų veikla, mat sulašinamas nemažas kiekis skysčio, o tai, esant inkstų sutrikimui, gali pacientui labiau pakenkti negu padėti. Taip pat būtina įsivertinti ir alergijų rizikas, nes lašinama į veną, o ten yra tiesioginis kontaktas su imuninės sistemos sargais, kurie gali į tam tikras medžiagas sureaguoti priešiškai. Taip pat procedūrų negalima atlikti turintiems širdies nepakankamumą ar sergantiems onkologinėmis ligomis.“
Todėl prieš pradedant infuzinę terapiją, būtina nuodugniai pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti reikiamus tyrimus, kad būtų užtikrintas gydymo saugumas ir efektyvumas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.