Insultas – klastinga liga, galinti ištikti netikėtai ir sukelti negrįžtamų pasekmių. Tačiau laiku atpažinus pirmuosius simptomus ir suteikus pagalbą, tikimybė pasveikti ženkliai išauga. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (RVUL) Insulto centro vadovas doc. dr. A. Vilionskis pabrėžia, kad nors apie insulto simptomus kalbama nemažai, informaciją visada pravartu pasikartoti, nes gebėjimas juos atpažinti gali išgelbėti gyvybę.
Greitas atpažinimas – raktas į sėkmę
„Insultas jokių išankstinių įspėjamųjų ženklų neturi, bet jau įvykusį insultą atpažinti galima iš labai konkrečių simptomų. Jei pastebėjote, kad žmogui sutriko kalba, atsirado veido asimetrija, nusilpo ar nutirpo viena kūno pusė, sutriko pusiausvyra, jis negali pakelti rankos, sutriko vienos akies rega – tuoj pat skambinkite pagalbos telefonu 112 ir pasakykite, kad įtariate insultą. Tą reikia daryti pasireiškus bent vienam iš išvardytų simptomų, nereikia laukti, kol galbūt atsiras visi“, – ragina gydytojas.
Doc. dr. A. Vilionskis pabrėžia aplinkinių dėmesio ir įsikišimo svarbą, nes insulto ištiktas žmogus dažnai negali pats įvertinti savo būklės ar išsikviesti pagalbos. „Aplinkinių žmonių pagalba yra fundamentali – medicinos pagalbą suteikus pavėluotai prarandama galimybė taikyti specializuotą gydymą, kuris galimas per keturias su puse–šešias valandas nuo simptomų pradžios.“ Šios valandos vadinamos „auksiniu laiku“ – kuo anksčiau pradedamas specializuotas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad ligonis pasveiks ir nepatirs ilgalaikių pasekmių.
Vaikai – gyvybių gelbėtojai?
Gydytojas neurologas atkreipia dėmesį į vaikų ir paauglių vaidmenį atpažįstant insulto simptomus ir iškviečiant pagalbą, teigdamas, kad jam Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio. Būtina didinti vaikų supratimą apie insultą ir mokyti juos, kaip elgtis kritinėje situacijoje. Pavyzdžiui, darželinukas turėtų žinoti, kaip surinkti pagalbos numerį 112, jei seneliui ar kitam artimajam staiga pasidarė bloga. Čekijoje tūkstančiai vaikų jau mokomi šių įgūdžių.
Makedonijos universiteto (Graikija) ir partnerių parengta „FAST Herojų“ kampanija, patvirtinta Pasaulinės insulto organizacijos, yra skirta šviesti 5–9 metų vaikus ir jų senelius. Ši linksma, įtraukianti ir interaktyvi programa akcentuoja artimą senelių ir anūkų ryšį, perduodama lengvai suprantamą informaciją apie insulto simptomus ir veiksmus. Vaikai ne tik įgyja svarbių žinių, bet ir ugdo savo senelius.
Kaip sumažinti insulto riziką?
Nors insulto tikimybė priklauso nuo amžiaus ir genetikos, daugelį rizikos veiksnių galima kontroliuoti. „Didžiausi smegenų insulto rizikos veiksniai yra padidėjęs arterinis kraujospūdis, nesveika mityba ir per didelis kūno masės indeksas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, rūkymas ir užterštas oras, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, nesaikingas alkoholio vartojimas ir per mažas fizinis aktyvumas. Taip pat prie rizikos veiksnių priskiriamos širdies ligos, cukrinis diabetas, miego apnėja“, – vardija doc. dr. A. Vilionskis.
Gydytojas neurologas išskiria kelis esminius žingsnius, kurie gali padėti sumažinti insulto riziką:
- Reguliuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, mažinti druskos vartojimą.
- Palaikyti aktyvų gyvenimo būdą ir sveikai maitintis.
- Visiškai nerūkyti ir labai saikingai vartoti alkoholinius gėrimus.
- Turint viršsvorio, stengtis jo atsikratyti.
- Sergant prieširdžių virpėjimu, pasikonsultuoti su gydytoju dėl kraują skystinančių vaistų (antikoaguliantų) vartojimo.
- Reguliariai tikrinti cukraus kiekį kraujyje ir laikytis gydytojo rekomendacijų jam padidėjus.
Rūpintis sveikata būtina visada, nes insultu serga ne tik vyresnio amžiaus žmonės – kasmet RVUL Insulto centre gydomi 3–4 ligoniai, kuriems nėra nė 30-ies metų.
Lietuvos medicinos pažanga ir ateities iššūkiai
Doc. dr. A. Vilionskis džiaugiasi, kad RVUL Insulto centras įvertintas aukščiausiu, deimantiniu „ESO Angels Diamond Status“ apdovanojimu, kuris skiriamas pagal 10 kriterijų, nusakančių insultą patyrusių pacientų gydymo kokybę. Tarp jų – laikas, per kurį pacientai sulaukia pagalbos, diagnostinių procedūrų apimtys ir tęstinio gydymo užtikrinimas.
„Džiugu, kad insulto profilaktikos, gydymo, palaikymo ir priežiūros paslaugų kokybė Lietuvoje nenusileidžia tarptautiniams standartams. Kita vertus, negalime užmigti ant laurų, nes ši liga smogia netikėtai, negailestingai ir paveikia visus gyvenimo aspektus – ekonominį, socialinį, medicininį, taip pat fizinę ir psichinę sveikatą. Todėl privalome toliau diegti pažangiausią klinikinę praktiką ir tobulinti procesus visuose etapuose – pradedant profilaktika ir ankstyvuoju gydymu, baigiant palaikymu ir priežiūra po insulto. O taip pat – skleisti informaciją ir edukuoti visuomenę“, – sako doc. dr. A. Vilionskis.
Ūminio insulto gydymas yra komandinis darbas, o jo sėkmė priklauso nuo visų centro padalinių veiklos ir bendradarbiavimo. Ypatingas vaidmuo tenka slaugytojoms, užtikrinančioms pacientų priežiūros kokybę kiekviename etape. Daugiau naudingos informacijos apie insulto simptomus, FAST atmintinę (trumpinys anglų kalba, apibūdinantis insultui būdingus simptomus), rizikos faktorius ir profilaktiką galima rasti Lietuvos insulto asociacijos iniciuotoje svetainėje www.insultuistop.lt.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.