Gripas: Medikė griauna mitus ir atskleidžia, kas išties apsaugo nuo pavojingos infekcijos

Gripo plitimas ir pasireiškimas: svarbu žinoti

Gripas – tai klastinga virusinė infekcija, kuri gali užklupti netikėtai. Medicinos specialistė L. Augustinaitė paaiškina, kad „gripu galima užsikrėsti per kontaktą su sergančiu žmogumi net tada, jei jis nejaučia ligos simptomų, arba jie yra labai nestiprūs.“ Šis virusas lengvai plinta oro lašeliniu būdu – čiaudint, kosint, kalbant. Seilių dalelės pasklinda aplinkoje ir nusėda ant įvairių paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. „Patekęs ant gleivinių, virusas sugeba jas pažeisti, daugintis ir toliau skverbtis į visus organus, aplenkdamas organizmo gynybinius barjerus“, – pabrėžia L. Augustinaitė.

Užsikrėtus gripu, simptomai pasireiškia vidutiniškai per 48 valandas. Ši infekcija kelia didelę grėsmę dėl galimų sunkių komplikacijų ar net mirties. „Didžiausia rizika užsikrėtus ir susirgus gripo infekcija – sunkios komplikacijos ar net mirtis. Dažniausios gripo komplikacijos yra plaučių uždegimas, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas. Rečiau galima stebėti itin pavojingas – galvos smegenų ir jų dangalų uždegimo ar širdies raumens uždegimo – komplikacijas“, – įspėja L. Augustinaitė.

Rizikos grupės: kam gripas pavojingiausias?

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, kai kurioms asmenų grupėms užsikrėsti gripo infekcija ir pasireikšti komplikacijoms rizika yra didesnė. Tai 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, bei sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, endokrininėmis ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, bei piktybiniais navikais. Didelė rizika gresia ir socialinės globos, slaugos įstaigų gyventojams bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Gripas ypač grėsmingas suaugusiesiems ir vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, nes gali sukelti šių ligų paūmėjimą, bei mažiems vaikams.

Gydytoja akcentuoja, kad „moterys, nėštumo metu susirgusios gripu, yra dažniau hospitalizuojamos, gydomos intensyvios terapijos skyriuje.

Gripo sukeltas karščiavimas ar kitos komplikacijos, pavyzdžiui, pneumonija ir dėl jos besivystantis kvėpavimo nepakankamumas, gali tapti tiek kūdikio apsigimimų, tiek hipoksinio smegenų pažeidimo, neišnešiotumo ir cerebrinio paralyžiaus priežastimi.“

Paneigiame populiariausius mitus apie gripą

L. Augustinaitė pastebi, kad visuomenėje vis dar sklando daugybė klaidingų įsitikinimų apie gripą. Vienas dažniausių mitų – kad antibiotikų vartojimas padeda išvengti gripo ar greičiau pasveikti. Gydytoja griežtai paaiškina, jog „antibiotikai yra veiksmingi tik bakterinių infekcijų gydymui ir neturi jokio poveikio virusinėms ligoms.“ Kadangi gripas yra virusinė infekcija, antibiotikai nepadės nei pagerinti savijautos, nei išvengti galimų komplikacijų. Jie gali būti skiriami tik tada, jei gripas jau komplikavosi į bakterinę infekciją, ir tik gydytojo sprendimu.

„Taip pat gana dažnai galima išgirsti mitą apie tai, kad stiprus asmens imunitetas apsaugo nuo užsikrėtimo gripu arba tikima, kad jei niekada nesirgote, negalite užsikrėsti“, – sako L. Augustinaitė. Deja, imunitetas gripui įgyjamas dviem būdais: persirgus liga arba pasiskiepijus. Nors sunkios ligos formos ir komplikacijos dažniau pasitaiko rizikos grupių asmenims, gripas pakerta ir jaunus, sveikus žmones.

Gydytoja taip pat įspėja apie vaistų nuo gripo simptomų perdozavimo riziką. Į daugelio jų sudėtį įeina paracetamolis, todėl vartojant jį papildomai, ypač tabletėmis, gali kilti nemenka rizika, aktualiausia vyresnio amžiaus ar kepenų veiklos sutrikimų turintiems asmenims.

„Dar viena dažna kai kurių žmonių klaida – uždelstas kreipimasis į gydytoją“, – įvardija medikė. Nustačius gripą, jam gydyti gali būti skiriami priešvirusiniai vaistai, stabdantys viruso dauginimąsi organizme. Visgi, jie nebėra tokie veiksmingi nuo trečios ligos dienos, todėl svarbu kuo anksčiau apsilankyti medicinos įstaigoje.

Vakcinacija: patikima apsauga nuo gripo

Gydytojos L. Augustinaitės teigimu, rizika sunkiai susirgti gripu yra gerokai didesnė nei galimybė, kad po skiepijimosi pasireikš nepageidaujama reakcija. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra vietinės reakcijos (skausmas, paraudimas, patinimas) arba sisteminės reakcijos (karščiavimas, raumenų ar sąnarių skausmai, galvos skausmas). Šie nemalonūs reiškiniai dažniausiai būna švelnūs ir praeina per kelias dienas. Svarbu nepainioti „pašalinio gripo vakcinacijos poveikio su sirgimu gripo infekcija, kadangi skiepijant suleidžiamas tik viruso komponentas, o ne pats virusas.“

Siekiant apsisaugoti nuo gripo infekcijos ir galimų sunkių komplikacijų, nerekomenduojama skiepytis tik kelioms asmenų grupėms. „Tai žmonėms, kurie yra alergiški vištienai, kiaušiniams ar bet kuriai vakcinos sudedamajai daliai, sunkias reakcijas į ankstesnius skiepus nuo gripo patyrę asmenys, taip pat skiepytis neturėtų tuo metu vidutiniškai ar sunkiai sergantys, karščiuojantys žmonės“, – paaiškina L. Augustinaitė.

Gydytoja pabrėžia, kad gripo vakcinos sudėtis kasmet peržiūrima, siekiant užtikrinti efektyvią apsaugą nuo besikeičiančių gripo virusų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad skiepų efektyvumas siekia 70–90 proc., jei vakcinos sudėtis atitinka cirkuliuojantį virusą. Linos Augustinaitės teigimu, imunitetas pasiskiepijus susidaro maždaug per 2 savaites, todėl rekomenduojama vakcinuotis dar prieš prasidedant gripo sezonui.

Prevencija: kaip apsisaugoti nuo gripo ir kitų peršalimo ligų?

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad saugotis nuo gripo ir kitų šaltuoju sezonu vyraujančių virusinių infekcijų patartina dažnai plaunant rankas, vengiant sąlyčio su sergančiais asmenimis. Rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius, vienkartines pirštines, nesilankyti masinio susibūrimo vietose. Taip pat svarbu kosint ir čiaudint prisidengti burną, neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, gerai vėdinti patalpas. Susirgus privaloma kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių ir likti namuose, kad virusas neplistų toliau.