Mokslininkai atskleidė: kuri arbata – žalioji ar juodoji – labiau saugo širdį?

Kasdienis arbatos vartojimas gali būti susijęs su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, rodo naujo didelio stebimojo tyrimo rezultatai. Tyrime, kuriame dalyvavo beveik 480 tūkst. suaugusiųjų ir kurių sveikata stebėta vidutiniškai per devynerius metus, užregistruota daugiau nei 14 tūkst. kraujagyslių ligų atvejų. Bendrai paėmus, reguliariai arbatą gėrusių žmonių rizika susirgti tirtomis kraujagyslių ligomis buvo apie 11 proc. mažesnė negu tų, kurie arbatos negėrė.

Tyrimo pagrindiniai radiniai

Mokslininkai nustatė, kad juodoji arbata buvo nuosekliau susijusi su mažesne kraujagyslių ligų rizika nei žalioji. Taip pat pastebėta, kad didžiausias rizikos sumažėjimas buvo siejamas su maždaug 6–8 puodeliais arbatos per dieną bei su vidutinio stiprumo arbata. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai stebimasis tyrimas: jis atskleidžia sąsajas, bet neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės.

Kodėl arbata gali būti naudinga širdžiai?

Arbata yra turtinga polifenoliais ir kitais augaliniais junginiais, kurie gali turėti antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių. Žaliojoje arbatoje dominuoja katechinai, pavyzdžiui, EGCG, kurie eksperimentiniuose tyrimuose gerina endotelio funkciją, mažina cholesterolio oksidaciją ir slopina uždegimą. Juodoji arbata, apdorojama oksidacijos metu, turi kitų junginių – theaflavinų ir thearubiginų, kurie taip pat gali prisidėti prie kraujagyslių sveikatos. Šie mechanizmai gali paaiškinti pastebėtą rizikos sumažėjimą, bet kol kas trūksta tiesioginių klinikinių įrodymų, patvirtinančių arbatos vartojimo įtaką ilgalaikiams širdies ligų rodikliams.

Temperatūra, gyvenimo būdas ir papildomi veiksniai

Vienas netikėtas tyrimo pastebėjimas – itin karštą arbatą geriančių asmenų rizika buvo didesnė. Tyrėjai nepatikslino konkrečios temperatūros, kuri galėtų būti žalinga, ir neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio. Labiau tikėtina, kad ypač karštas gėrimas gali sukelti viršutinės virškinimo trakto traumą arba būti jungiamas su kitais rizikos veiksniais.

Be to, geriausią apsaugą rodė žmonės, kurie reguliariai gėrė arbatą, nerūkė ir buvo fiziškai aktyvūs, o tai pabrėžia, kad arbata nėra stebuklingas sprendimas – gyvenimo būdas išlieka lemiamas.

Praktiniai patarimai

Jei norite įtraukti arbatą į kasdienę rutiną dėl galimų sveikatos privalumų, rinkitės vidutinio stiprumo gėrimus, venkite labai karštų temperatūrų, ribokite cukraus ir nepamirškite bendro sveikos gyvensenos konteksto: nerūkymas, reguliari fizinė veikla ir subalansuota mityba yra svarbiau nei vien tik arbatos vartojimas. Žmonėms, vartojantiems tam tikrus vaistus arba turintiems jautrumą kofeinui, verta pasitarti su gydytoju.

Apibendrinant, didelis stebimasis tyrimas suteikia įdomių įžvalgų apie arbatos vartojimą ir kraujagyslių sveikatą, tačiau reikalingi papildomi eksperimentiniai tyrimai, kad būtų aiškiai nustatyta, ar ir kaip įvairios arbatos rūšys tiesiogiai saugo širdį.

Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *