Glaukoma – klastinga akių liga, kuri dažnai progresuoja nepastebimai, kol padariniai tampa negrįžtami. Dėl sutrikusios skysčių gamybos ar jų nutekėjimo akyje padidėja akispūdis. Tai ilgainiui pažeidžia akies regos nervą, o ligai progresuojant, žmogus pradeda pastebėti siaurėjantį akiplotį – regėjimo lauką.
„Jis pradeda trauktis iš periferijos, vėliau matoma kaip per vamzdelį, o galiausiai visam laikui apankama“, – apie negrįžtamus, ligos sukeliamus procesus pasakoja dr. U. Rumelaitienė.
Glaukomos formos ir jų pasireiškimas
Gydytoja oftalmologė sako, kad anatomiškai glaukoma gali būti atvirojo arba uždarojo kampo. Pagal ją sukeliančias priežastis išskiriama pirminė arba antrinė glaukoma. Pirminė ligos forma nėra susijusi su kitomis akių ligomis, o antrinė išsivysto dėl kitų akies ar sisteminių ligų.
„Išskiriama ir priepuolinė glaukomos forma, dėl kurios atsiranda rūkas prieš akis, didelis jų skausmas, paraudimas, veržimo, spaudimo jausmas, jautrumas šviesai, gali išsiplėsti vyzdžiai. Neretai ištikus glaukomos priepuoliui gali varginti ir galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas. Pasireiškus šiai ligos formai, skubi pagalba – būtina“,– įspėja dr. U. Rumelaitienė.
Gydytoja oftalmologė priduria, kad pirminė atvirojo kampo glaukoma yra labiausiai paplitusi šios ligos forma.
Kas didina glaukomos riziką?
Dr. U. Rumelaitienės teigimu, glaukoma gali išsivystyti dėl paveldėtų akies skysčių nutekėjimo sistemos sklaidos trūkumų. Apie 80 proc. paveldėtos ligos atvejų nustatoma pirmaisiais gyvenimo metais, o ja sergantiems kūdikiams būtina nedelsiant taikyti reikiamą gydymą.
„Didelę reikšmę glaukomos išsivystymui turi vyresnis nei 40-ties metų amžius, vyriška lytis, rasė ir turimos refrakcijos ydos – trumparegystė ar toliaregystė. Taip pat gretutinės akių ligos, patirtos akių traumos ar operacijos ir ilgalaikis hormoninių vaistų vartojimas“, – sako oftalmologė.
Gydytojos teigimu, glaukomos išsivystymo riziką taip pat didina tokios širdies ir kraujagyslių ligos kaip arterinė hipertenzija, insultas, išeminė širdies liga, krūtinės angina, cukrinis diabetas ar migrena ir t.
t.
Be to, gydytoja oftalmologė savo disertaciniame darbe patvirtino, kad išsivystęs pseudoeksfoliacinis sindromas – dėl jo įvairiose akies dalyse matomos baltai pilkšvos fibrino skaidulos – glaukomos atsiradimo tikimybę kiekvienam lietuviui padidina du kartus.
Gydymo galimybės: nuo lašų iki operacijos
Nors šios ligos profilaktikai priemonių nėra, labai svarbi ankstyva diagnostika ir laiku paskirtas gydymas, kuris ne tik stabdo jos progresą, bet ir padeda išvengti regėjimo praradimo. Dažniausiai pacientams paskiriamas gydymo būdas – medikamentinis.
„Nustačius padidintą akies spaudimą ir tyrimų rezultatuose (akipločio, nervo skaidulų) pastebėjus neigiamą dinamiką, pacientams skiriamas gydymas akių lašais, kuriuos būtina lašinti taip, kaip nurodyta. Jeigu diagnozuota ankstyva glaukomos stadija, gali pakakti tik šio gydymo, tačiau ligai progresuojant jo poveikis mažėja ir gali prireikti taikyti kitus būdus“, – teigia dr. U. Rumelaitienė.
Kada pasirenkamas lazerinis gydymas?
Gydytojos oftalmologės teigimu, kai medikamentinis gydymas neefektyvus – akių spaudimas sumažinamas nepakankamai ar stebimas tolimesnis ligos progresas – pacientui gali būti taikomas gydymas lazeriu.
„Gydytojo kabinete atliekant lazerinę trabekuloplastiką, taikoma vietinė nejautra ir naudojamas mikroskopas. Procedūros metu ant akies obuolio uždedamas specialus lęšis, o tada specialiu trumpųjų bangų lazeriu veikiami akies audiniai. Šis gydymo būdas padidėjusį akių spaudimą gali sumažinti apie 20–30 proc. ir yra neskausmingas, o jau kitą dieną pacientas gali grįžti į įprastą gyvenimo rimą. Tačiau šios lazerinės procedūros efektyvumas laikui bėgant mažėja, todėl gali tekti ją kartoti ar taikyti kitą gydymo būdą“, – įspėja dr. U. Rumelaitienė.
Paskutinėse (terminalinėse) glaukomos stadijose, kai pacientui skauda akį, o medikamentai neveikia, gali būti atliekama lazerinė ciklodestrukcija. Tai – skausminga procedūra, prieš kurią šalia akies yra suleidžiami vaistai nuo skausmo, o po to prie akies pridėjus lazerį atliekamas gydymas. Ją taip pat, kaip ir lazerinę trabekuloplastiką, gali tekti kartoti.
Chirurginis gydymas: kai kiti metodai nepadeda
Kai medikamentinis ir lazerinis gydymas yra neefektyvūs – iki reikiamos ribos nesumažina akių spaudimo – taikomas chirurginis gydymas. Jį galima skirti ir anksčiau, jeigu pacientas yra alergiškas medikamentams ar didelės dalies arba visų antiglaukominių vaistų poveikis yra nepakankamas (iš 4 vaistų grupių).
„Yra keletas chirurginių glaukomos gydymo būdų, pavyzdžiui, labiausiai pasaulyje paplitusi ir apie 60 metų atliekama – auksiniu standartu laikoma trabekulektomijos operacija, leidžianti sumažinti akispūdį. Pacientams taip pat implantuojami įvairūs skysčio nutekėjimą iš akies pagerinantys šuntai, o naujausia glaukomos operacija – Šlemo kanalo chirurgija (kanaloplastika ir kanalostomija) Lietuvoje dar tik atranda savo vietą“, – teigia gydytoja.
Oftalmologė U. Rumelaitienė teigia, kad operacijos glaukomai gydyti yra atliekamos taikant bendrinę nejautrą, o po jų pacientas turi reguliariai lankytis pas gydytoją, naudoti medikamentinius akių lašus (antibiotikus, hormoninius lašus) ir laikytis nustatyto režimo.
Be to, po operacijų gali varginti akių jautrumas šviesai, jų ašarojimas, perštėjimas ir skausmas, o laikui bėgant dėl audinių randėjimo gali mažėti šio gydymo efektyvumas, todėl gali prireikti atlikti kelias operacijas, norint pasiekti teigiamą poveikį.
Nepamirškite – būtina rūpintis savo akimis ir reguliariai tikrinti jų sveikatą. Tik tokiu būdu pavyks nustatyti ankstyvos stadijos glaukomą ir laiku taikyti reikiamą gydymą bei išsaugoti brangų regėjimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.