Naujųjų metų pradžia dažnai skatina mus kelti sau naujus tikslus, dažniausiai susijusius su sveikatos gerinimu, svorio mažinimu ir fiziniu aktyvumu. Visgi psichologai atkreipia dėmesį, kad net trys ketvirtadaliai žmonių šių ryžtų neįgyvendina, dažniausiai dėl pernelyg didelių ir greitų rezultatų lūkesčių. Svarbu suprasti, kad sveiko kūno masės palaikymas yra ilgas ir kompleksinis procesas, reikalaujantis nuoseklumo ir kantrybės.
Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas profesorius Pranas Šerpytis pabrėžia, kad daugiau negu pusės Lietuvos gyventojų kūno svoris viršija rekomenduojamą normą. Remiantis jo pastebėjimais, antsvoris tampa vis didesne problema ne tik suaugusiųjų, bet ir paauglių tarpe, o tai turi rimtų pasekmių ilgalaikei sveikatai. Vaikų gyvensenos įpročius stipriai veikia šeimos aplinka — aktyvus laisvalaikis ir sveiki mitybos įpročiai gali padėti ugdyti tinkamas sveikos gyvensenos taisykles, tuo tarpu sėslesnis gyvenimo būdas ir nesveiki valgymo įpročiai neigiamai veikia vaikų fizinę būklę.
Antsvoris ir jo rimtumas sveikatai
Profesorius pabrėžia, kad antsvoris yra susijęs su daugybe sveikatos problemų, kurios apima sąnarių ir stuburo skausmus, aterosklerozę, širdies ritmo sutrikimus bei cukrinį diabetą. Šios ligos dažnai kyla dėl papildomos kūno masės keliamų apkrovų ir metabolinių sutrikimų. Kardiologas atkreipia dėmesį į kūno masės indeksą (KMI) kaip pagrindinį rodiklį, kuris padeda įvertinti antsvorio ir nutukimo laipsnį. Jis rekomenduoja susirūpinti savo sveikata, jei KMI viršija 30, kas rodo pirmo laipsnio nutukimą ir didesnę ligų riziką.
Nutukimo rizikos veiksniai ir genetika
Nutukimą lemia įvairūs veiksniai, įskaitant nesveiką mitybą, fizinio aktyvumo trūkumą, greitąjį maistą ir netgi genetinę polinkį. Vyresniame amžiuje (po 35 metų) sulėtėjusi medžiagų apykaita bei sėdimas gyvenimo būdas dar labiau didina antsvorio riziką. Šiuolaikinės technologijos ir patogus gyvenimo būdas dažnai skatina mažiau judėti, o tai taip pat skatina nereikalingų kilogramų kaupimąsi.
Genetiniai faktorai gali sustiprinti šią tendenciją, todėl jei šeimoje yra per didelio svorio problemų, svarbu būti budriems ir rūpintis savo sveikata ankstyvame etape.
Obuolio formos nutukimas – rimtas pavojus širdies sveikatai
Profesorius Šerpytis ypatingą dėmesį skiria pilvo apimties kontrolei, nes būtent „alaus pilvas“ arba pilvinis nutukimas yra stipriausias širdies ir kraujagyslių ligų rizikos ženklas. Vyrų idealu laikoma likti su liemens apimtimi iki 94 centimetrų, o moterų – iki 80 centimetrų. Viršijus atitinkamai 102 cm vyrams ar 88 cm moterims, atsiranda didelė rizika susirgti arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ir kitomis pavojingomis ligomis. Dažnas lietuvių požiūris šį reiškinį kaip tik „alaus pilvą“ vertina lengvabūdiškai, tačiau tai gali būti rimtas pavojaus signalas, kurio ignoruoti nevalia.
Kaip tinkamai rūpintis kūno svoriu
Profesorius įspėja vengti greitų dietų ir stebuklingų svorio metimo priemonių, kurios dažnai tik žada greitus rezultatus, bet ilgalaikėje perspektyvoje gali būti neveiksmingos arba net žalingos. Svarbu mažinti kūno svorį pamažu ir tiksliai — rekomenduojama per pusę metų sumažinti apie 10 procentų kūno masės. Šis procesas leidžia pagerinti bendrą savijautą, normalizuoti kraujospūdį ir sumažinti lėtinių ligų riziką. Kiekvienam žmogui svarbu sudaryti individualų planą, atsižvelgiant į jo gyvenimo būdą, sveikatos būklę bei mitybos įpročius, o konsultacija su gydytoju, endokrinologu ar dietologu gali lemti sėkmingą ir saugų svorio metimo eigą.
Cholesterolis, kraujospūdis ir širdies ligų prevencija
Nutukimas ypač pavojingas kartu su padidėjusiu blogojo cholesterolio lygiu ir aukštu kraujospūdžiu. Profesorius Šerpytis pabrėžia, kad šie parametrai privalo būti nuolat kontroliuojami, nes jų ignoravimas lemia sunkius širdies ir kraujagyslių sutrikimus, tokius kaip išeminė širdies liga, miokardo infarktas ir insultas. Rekomenduojama sumažinti gyvulinės kilmės riebalų vartojimą, vengti transriebalų ir didinti maisto racione skaidulinių medžiagų kiekį, tokiu būdu natūraliai mažinant cholesterolio kiekį. Jei šios priemonės nepadeda, gali prireikti medikamentinio gydymo, pavyzdžiui, statinų, kurios moksliniais tyrimais įrodyta efektyvios mažinant širdies ligų riziką.
Profesorius stebisi, kad žmonės rūpinasi savo automobilio priežiūra kur kas labiau nei savo sveikata, nors šių dviejų priežiūros principai labai panašūs. Nuolatinė savikontrolė bei sveikos gyvensenos propagavimas padėtų užkirsti kelią daugeliui rimtų sveikatos problemų ir užtikrintų ilgalaikę gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.