Lietuva ir vėl priskiriama labai didelės kardiovaskulinės rizikos šalių grupei, o širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka dažniausia mirties priežastimi šalyje. Ypač neramina tai, kad šios ligos vis dažniau pražudo jaunus, darbingo amžiaus žmones.
“Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių pagal susirgimų ir išvengiamų mirčių nuo ŠKL skaičių”, – spaudos konferencijos metu teigė Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Nerimą kelianti statistika ir staigios mirtys
Gydytojai kardiologai pastebi, kad sunkios širdies ligų pasekmės daugelį ištinka netikėtai. “Sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač jei patiria ūminius įvykius, dažniausiai miršta staiga”, – pabrėžia Kauno klinikų kardiologė, profesorė Olivija Gustienė.
Mirštamumas nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje Europos Sąjungos vidurkį viršija daugiau nei 4 kartus. Profesorė O. Gustienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė yra trumpiausia Europoje. Nors per pastarąjį dešimtmetį, dėl pagerėjusio vaistų prieinamumo, buvo matyti teigiami pokyčiai, situacija pablogėjo dėl koronaviruso pandemijos.
„Blogasis“ cholesterolis – pagrindinė grėsmė
Nors lietuviai bendrai sveikai maitinasi ir nėra linkę į piktnaudžiavimą alkoholiu ar tabaku labiau nei kiti europiečiai, didžiausia problema išlieka aukštas “blogojo” cholesterolio kiekis. Profesorė O. Gustienė pabrėžia, kad net po miokardo infarkto ar kitų širdies operacijų, Lietuvoje neužtikrinama tinkama antrinė prevencija, o cholesterolio korekcija lieka nepakankama. Tai lemia kartotinius įvykius ir trumpesnę pacientų gyvenimo trukmę.
Prevencijos iššūkiai ir “gėdingi” rezultatai
LSMU Kardiologijos instituto direktorė, profesorė Gintarė Šakalytė teigia, kad ŠKL rizikos veiksniai Lietuvoje nuolat stebimi, tačiau išlieka stabiliai aukšti, rodydami veiksmingų priemonių trūkumą. “Mes matome didelius „blogojo“ cholesterolio, kraujospūdžio, diabeto skaičius. Liūdesys yra, kad metai iš metų turime identišką procentą žmonių, kurie turi didelius rizikos veiksnių rodiklius.
Problemą identifikuojame, bet mūsų veiksmai yra dalinai chaotiški”, – teigė G. Šakalytė. Pasak profesorės, aukšto „blogojo“ cholesterolio kiekio mažinimo pasiekimai yra “riboti, kartais net gėdingi”, o Lietuva pasiekia blogiausius rezultatus Europoje pagal persirgusių miokardo infarktu pacientų gydymo tikslus.
Gyvensenos ir medikamentinio gydymo balansas
Santaros klinikų gydytoja kardiologė Jolita Badarienė akcentuoja prevencijos svarbą ir primena pasitikrinti dėl rizikos veiksnių. Ji pabrėžia, kad nors širdies ligos gali būti nulemtos genetinių polinkių, ypač svarbu mažinti “blogąjį” cholesterolį senstant, nes tai tiesiogiai mažina mirtingumą.
Docentas Gediminas Urbonas, LSMU Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojas, patvirtina, kad tiek medikamentinis gydymas, tiek sveika gyvensena turi “draugauti”. Mažos ar vidutinės rizikos atveju galima pasitaisyti fiziniu aktyvumu ir dieta, tačiau esant didelei ar labai didelei rizikai (pvz., cukrinis diabetas, jau įvykęs ŠKL įvykis), medikamentinis gydymas yra būtinas.
Pacientų atsakomybė – raktas į sėkmę
Docentas G. Urbonas pabrėžia, kad ilgalaikiai gyvensenos įpročių pokyčiai ir susitarimų su šeimos gydytoju laikymasis yra esminiai. “Didelė problema, kurią matau, yra tai, kad pacientai nesilaiko susitarimų su šeimos gydytoju”, – pridūrė jis.
Žinomas rašytojas Giedrius Drukteinis, pats patyręs miokardo infarktą, ragina susimąstyti apie savo įpročius: “Svarbiausias faktorius, kuriuo gali pasikliauti ir sveikas, ir nesveikas žmogus, yra jis pats – savo gyvenimo būdu, sąmoningumu, kontroliuojama mityba ir požiūriu į gyvenimą, žinojimu, kas yra rizikos veiksniai ir kaip jų išvengti”. Nepaisant to, jis pripažįsta, kad net po sunkaus išgyvenimo sunku išlaikyti sveiką gyvenseną, o visuomenės susidomėjimo prevencija užtikrinimas yra didelis valstybės uždavinys.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.