Nors daugelis mano, kad širdies smūgis ar insultas ištinka staiga, iš tiesų tai yra ilgametės negydomos problemos pasekmė. Mokslininkai perspėja, kad net ir neturintys padidinto arterinio kraujospūdžio asmenys gali būti įtraukti į didelės rizikos grupę, nes ūminio infarkto ar insulto pavojus per artimiausius 10 metų yra itin didelis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, profesorius kardiologas Raimondas Kubilius pabrėžia, kad didžiausią apsaugos poveikį širdžiai ir kraujagyslėms būtina sukaupti iki 50 metų, nes vėliau tai padaryti tampa gerokai sunkiau.
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje: pavojinga statistika
Europos kardiologų draugijos širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijai skirtame kongrese buvo aptarta pasaulinė situacija ir sprendimai, kaip išsaugoti sveikas kraujagysles. Profesorius R. Kubilius išskiria, kad tarp ES šalių Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, priskiriama didelės širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizikos grupei. Deja, per tris Nepriklausomybės dešimtmečius ši rizika Lietuvoje nė kiek nesumažėjo, o tai kelia didelį susirūpinimą.
Ankstyva prevencija: ką turėtume žinoti ir daryti?
Kardiologas pabrėžia, kad prevencija yra esminė. Pirmiausia, būtina kuo anksčiau nustatyti rizikos veiksnius. Jaunesniame amžiuje svarbu identifikuoti padidintą arterinį kraujospūdį, padidėjusį „blogojo“ cholesterolio kiekį, įtikinti žmones apie rūkymo žalą ir aktyvaus laisvalaikio svarbą.
Antra, jau trisdešimtmečiai turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad būtų įvertinta širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Trečia, prevencija prasideda dar nėštumo metu – arba 9 mėn. iki vaiko gimimo. JAV mokslininkų tyrimai rodo, kad kas antra būsima gimdyvė turi bent vieną rizikos veiksnį arba jau diagnozuotą širdies ir kraujagyslių ligą. 10-20 proc. gimdžiusių moterų nėštumas komplikuojasi dėl nėštuminės hipertenzijos ar padidėjusio cukraus kiekio.
„Naujos gyvybės sveikata prasideda dar vaisiui bręstant įsčiose.
Besilaukdamos kūdikio moterys turėtų žinoti savo kraujospūdžio ribas, taip pat duomenis apie „blogąjį“ cholesterolį. Jos turėtų vengti tabako, taip pat elektroninių cigarečių“, – pataria profesorius.
Europos ekspertai vertina, kiek Lietuvos gyventojų turi išreikštus, bet laiku nekoreguojamus rizikos veiksnius. Šiuo požiūriu Lietuva negali pasigirti. Jau penkiasdešimtmečiai, nepriklausomai nuo lyties, patenka į didelės rizikos grupę. Tai reiškia, kad rizikos veiksnius koreguoti reikėtų pradėti bent dešimtmečiu anksčiau, o dar geriau – sulaukus 20-30 metų.
Nebylūs ligos simptomai ir vėlyvos pasekmės
Viena iš pagrindinių problemų, kodėl pacientai neieško pagalbos, yra ta, kad padidėjęs arterinis kraujospūdis ar padidėjęs cholesterolis kraujyje yra nebylūs. Žmonės dažnai nieko neįtaria ir kreipiasi į gydytoją tik tuomet, kai jaučiasi blogai.
Profesorius prisimena atvejį: „Neseniai turėjome šiek tiek vyresnį nei keturiasdešimties metų ligonį, kuris pradėjo ieškoti pagalbos dėl galvos skausmo. Negalavimai prasidėdavo, kai tik reikėdavo atlikti kokį nors sunkesnį fizinį darbą. Atvykus pas kardiologą paaiškėjo, kad maždaug dešimtmetį pacientas turi padidėjusį nekoreguotą kraujospūdį. Tyrimai parodė, kad negydyta arterinė hipertenzija atliko savo juodą darbą, nes buvo pažeistas širdies raumuo, nukentėjo ir kiti organai. Jei būtų laiku skirti vaistai nuo hipertenzijos, nebūtų tokių pasekmių.“
Ūminis infarktas – tai sveikatos krizė, bet lėtinis procesas prasideda gerokai anksčiau. Reanimacijoje atsidūrę pacientai neretai stebisi, kaip galėjo išsivystyti infarktas, mat nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų. Pasitaiko ir tokių, kurie, žinodami apie padidintą kraujospūdį, nematė reikalo jo matuotis kasdien ar vartoti paskirtų vaistų, nes jautėsi gerai, nesusimąstydami, kad augina aterosklerotines plokšteles.
Moterų širdies sveikatos ypatumai
Nors manoma, kad moterų organizme besigaminantys hormonai kurį laiką padeda tausoti kraujagysles, širdies smūgio daugelis moterų taip pat neišvengia. Daugelis vadinamojo balzakiško amžiaus moterų, patyrusių ūminį infarktą, buvo rūkančios. Švedijos mokslininkai įrodė, kad net ir nedaug padidėjęs kraujospūdis gali pridaryti bėdų.
Moterims netgi pirmojo laipsnio arterinė hipertenzija, kai viršutinė spaudimo riba svyruoja nuo 130 iki 139 milimetrų gyvsidabrio stulpelio (mmHg), o apatinė – daugiau kaip 89 mmHg, gali lemti ūminio infarkto išsivystymą po dešimties metų. Tai rodo, kad moterys yra jautresnės ir mažiau atsparios širdies ir kraujagyslių ligoms nei vyrai. Jei yra ne vienas, o keli rizikos veiksniai, tikėtina, kad širdies ir kraujagyslių ligos moteris užklups dar anksčiau. Pavyzdžiui, JAV širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė moterų mirties priežastis, sudaranti vieną iš trijų mirčių kasmet.
Šiuolaikinė prevencija: ne tik kraujospūdis ir cholesterolis
„Nėra vieno recepto, šiuolaikinis gyvenimo ritmas yra toks, kad vis sunkiau sukurti širdžiai ir kraujagyslėms sveiką aplinką“, – teigia profesorius R. Kubilius. Anksčiau kardiologai akcentuodavo kraujospūdžio, cholesterolio kiekio reguliavimą ir rūkymo vengimą. Dabar rizikos veiksnių sąrašas gerokai išsiplėtė.
Kvepavimas kietosiomis dalelėmis užterštu oru, darbas ar pramogavimas triukšmingoje aplinkoje taip pat atsiliepia širdies ir kraujagyslių sveikatai. Sėdimas darbas, trunkantis ilgiau nei 6 valandas kasdien, mažesnė nei 6 valandų miego trukmė, ėjimas miegoti gerokai po vidurnakčio – visos šios aplinkybės taip pat gali tapti rizikos veiksniais. Vadinasi, būtina žmones kuo labiau įtraukti į rizikos veiksnių pažinimą, kad jie išmoktų saugoti savo širdį ir kraujagysles.
Gydymo galimybės ir ligos valdymas
Širdies ir kraujagyslių ligos yra lėtinės, ne uždegiminės, ne infekcinės. „Skirtingai nei užsikimšęs santechnikos vamzdis, kraujagyslės neturi universalaus valiklio, kuris ištirpintų aterosklerotines plokšteles“, – aiškina kardiologas. Intervencinės kardiologijos procedūros gali padėti pašalinti krešulį ir atkurti užsikimšusios kraujagyslės spindį. Profesorius mini, kad vainikinės kraujagyslės plėtimui naudojamas balionėlis su spaudimu iki 30 atmosferų – dešimt kartų didesniu nei automobilio padangoje.
Tačiau net ir stentui atkūrus vainikinės kraujagyslės spindį, pacientas turi suprasti, kad be vaistų neišsivers, nes aterosklerotinė plokštelė gali susidaryti kitoje vietoje. Lietuvoje prieinami šiuolaikiniai gydymo būdai, taikomi Europoje ir JAV, tačiau didžiausias uždavinys – paraginti žmones kuo anksčiau įsitraukti į savo sveikatos valdymą.
Cholesterolio kontrolė: gyvensenos pokyčiai ir medikamentai
Klausiamas, kiek įmanoma sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį be vaistų, profesorius atsakė: „Visada siūlome pacientams pradėti nuo nemedikamentinių metodų. Pirmas žingsnis – ugdyti naujus gyvensenos ir mitybos įpročius.“ Kadangi cholesterolį gamina kepenys, reikia mažinti su maistu gaunamo cholesterolio kiekį: rinktis mažesnio riebumo produktus, valgyti daugiau maistinių skaidulų, daržovių, vaisių, riboti cukraus kiekį.
Didesnis fizinis aktyvumas degina riebalus. Tyrimai rodo, kad 30-40 minučių kasdien skiriant vidutinio intensyvumo mankštai, kai išpila prakaitas, įmanoma sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje nuo 8 iki 12 procentų.
Dalis mokslininkų pasisako už tai, kad dėl cholesterolio reikėtų tirtis jau dvylikamečiams, nors yra ir mažamečių, turinčių padidintą cholesterolio kiekį. Daugelis ekspertų pripažįsta, kad išplėstinę cholesterolio formulę („geras“ ir „blogasis“ cholesterolis, trigliceridai) turėtų žinoti dvidešimtmečiai. Jei viskas gerai, tyrimą galima kartoti kas penkerius metus.
Nors Lietuvoje dar daug kas priešinasi vaistų nuo cholesterolio vartojimui, kardiologai nemato kitos išeities. Iki šiol pagrindinis visų širdies ligų priešas yra padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis. Patyrę ūminį infarktą pacientai turi stengtis, kad „blogojo“ cholesterolio būtų mažiau nei 1,4 milimolio litre kraujo, nes nekontroliuojant gresia naujas infarktas.
Pacientų atsakomybė ir motyvacija
Deja, kol nieko neskauda, sunku keisti gyvenimo būdą. Ispanijoje atliktas tyrimas, apėmęs daugiau nei pusę milijono kardiologiškai sveikų gyventojų nuo 31 iki 48 metų, parodė, kad tik 42 proc. neturi antsvorio, 24 proc. – reguliariai užsiima fiziniu aktyvumu ir vos 12 proc. laikosi sveikos gyvensenos, daug sportuoja ir nerūko. Tai patvirtina, kad nėra lengva ugdyti naujus įpročius.
„Bet esu sutikęs nemažai pacientų, kurie po patirto infarkto neatpažįstamai pasikeičia – tampa sveikuoliais, įsigyja specialių priemonių, padedančių sekti širdies darbą, dalijasi šiais duomenimis su gydytoju“, – dalijasi patirtimi profesorius. Tačiau po kelerių metų ir jie pavargsta nuo nuolatinės stebėsenos. Tokiu atveju gydytojui ir pacientui belieka susitarti, kad būtina vartoti širdinius vaistus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.