COVID-19 pandemija ne tik pakoregavo mūsų kasdienybę, bet ir atskleidė naujus medicininius iššūkius, tarp kurių svarbiausią vietą užima ilgalaikiai reiškiniai po persirgimo – vadinamasis pokovidinis sindromas. Nors dauguma užsikrėtusiųjų pasveiksta per kelias savaites, maždaug 5–20 proc. pacientų liekamieji simptomai vargina ilgiau nei vieną mėnesį, o daugiau nei 65 proc. atvejų šie reiškiniai tęsiasi net ilgiau nei pusę metų.
Vidaus ligų gydytoja A. Norkutė pabrėžia, kad pokovidinis sindromas gali pasireikšti tiek sunkią ligos formą išgyvenusiems pacientams, tiek ir lengvai arba net besimptome persirgusiems asmenims. Įdomu tai, kad apie 80 proc. ilgalaikiais simptomais skundžiasi 30–59 metų amžiaus moterys, kurios iki COVID-19 užsikrėtimo buvo fiziškai aktyvios ir neturėjo gretutinių ligų.
Kaip atpažinti pokovidinį sindromą?
Šis sindromas pasireiškia įvairiausiais simptomais, kurie lemia būtinybę skirti daugiau dėmesio po ligos atsistatymui. Dažniausiai pacientai skundžiasi bendru nuovargiu, raumenų ir galvos skausmais, kosuliu bei dusuliu. Nerimas, miego sutrikimai, o taip pat pažintinių funkcijų pablogėjimas – dažnos problemos po COVID-19.
Specialiai gydytoja išskiria vadinamąjį „brain fog“ – smegenų rūką, kuris pasireiškia dėmesio sutrikimais, sumažėjusia atmintimi ir nemokėjimu susikoncentruoti. Tai stipriai veikia žmonių kasdienį gyvenimą, darbo našumą ir bendrą gyvenimo kokybę.
Kaip galima sau padėti?
Kovojant su ilgalaikiais pokovidinio sindromo reiškiniais svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų: subalansuota mityba, praturtinta vitaminais B, C ir D bei mikroelementais, tokiais kaip cinkas, kuris, pasak mokslinių tyrimų, padeda greičiau atgauti prarastus uoslės pojūčius. Fizinis aktyvumas yra itin svarbus, tačiau jį reikia didinti palaipsniui, pradedant nuo lengvų pratimų, pavyzdžiui, vaikščiojimo.
Sveikas miego režimas, kvėpavimo funkciją gerinantys pratimai bei laikas praleidžiamas gryname ore padeda atgauti jėgas ir gerinti bendrą savijautą. Taip pat svarbu nepamiršti apie psichinę sveikatą — mėgstama veikla, socialiniai ryšiai ir emocinė parama yra neatsiejama rehabilitacijos dalis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu simptomai trunka ilgą laiką, stiprėja arba trukdo normaliai gyventi, būtina nedelsti ir kreiptis į specialistus. Pokovidinis sindromas gali komplikuotis įvairiomis rimtomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip širdies raumens ar periferinių nervų pažeidimai bei plaučių fibrozė. Laiku suteikta medicininė pagalba gali užkirsti kelią tokioms komplikacijoms.
Taip pat svarbu pažymėti, kad persirgus COVID-19 gali paūmėti ir esamos lėtinės ligos, todėl gydytojo konsultacija padės laiku įvertinti būklę, užtikrinti tinkamą gydymą ir tyrimus.
Rekomendacijos sveikatos patikrinimui po COVID-19
Pasibaigus pagrindinei ligos fazei, specialistas rekomenduoja išsitirti sveikatą profilaktiškai, net jei nėra aiškių nusiskundimų. Lietuvoje siūloma pasirinkti vieną iš trijų ištyrimo programų: „Mini“ – įvertinti bendrą organizmo būklę, „Midi“ – skirta sergantiems įvairiais pokovidinio sindromo simptomais, ir „Maxi“ – išsami programa, įtraukianti patikrinimus dėl dažniausių komplikacijų.
Šios programos apima bendrus kraujo tyrimus, COVID-19 antikūnų kiekio analizę, kuri padeda įvertinti imuniteto būklę ir apsaugą nuo pakartotinio užsikrėtimo, bei kitus svarbius organizmo rodiklius. Po tyrimų gydytojas aptaria rezultatus ir, jei reikia, rekomenduoja tolimesnį gydymą ar reabilitaciją.
Ilgalaikiai COVID-19 padariniai išlieka iššūkiu tiek pacientams, tiek medikams, tad svarbu neignoruoti gyvybiškai svarbios simptomų stebėsenos bei laiku kreiptis pagalbos, siekiant sugrįžti į pilnavertį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.