Kai pajuntame lengvą galvos svaigimą atsistojus, dažnai tai siejama su dehidratacija ar ilgesniu nevalgymo periodu. Tokiu atveju organizmas trumpam uždelsti grąžina kraują į smegenis, todėl galime patirti nestabilumo jausmą. Tačiau, jei galvos svaigimas išlieka ilgiau nei kelias minutes, tai gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų — pavyzdžiui, širdies ligų ar endokrininių sutrikimų, sukeliant hipotenziją — požymis.
Pasak Amerikos širdies asociacijos, normali fiziologinė reakcija atsistojus — laikinis kraujospūdžio sumažėjimas — yra visiškai normalus, ypač jei nesergama hipotenzija ir žmogus gerai hidratuotas bei nealkanas. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai išryškina kitą svarbų aspektą: sistolinio kraujospūdžio padidėjimas stojant gali rodyti padidėjusią kardiovaskulinio įvykio riziką ateityje.
Ilgalaikis 17 metų tyrimas ir pagrindiniai rezultatai
Kovo mėnesį žurnale „Hypertension“ paskelbtame tyrime dalyvavo daugiau nei 1200 italų, tarp jų buvo 18–45 metų amžiaus asmenys, sergantys 1 stadijos negydyta hipertenzija (sistolinis kraujospūdis nuo 140 iki 159 mm Hg arba diastolinis nuo 90 iki 100 mm Hg). Visi tyrimo dalyviai gyveno aktyvų gyvenimo būdą ir neturėjo kitų reikšmingų sveikatos sutrikimų, todėl jų širdies ir kraujagyslių rizika buvo žema.
Matuodami kraujospūdį įvairiomis kūno padėtimis — gulint ir stovint — tyrėjai nustatė, kad nors normalu, jog atsistojus sistolinis kraujospūdis sumažėja, maždaug 10 proc. dalyvių kraujospūdis padidėjo bent 6,5 mm Hg. Šie žmonės per 17 metų stebėjimą du kartus dažniau patyrė kardiovaskulinius įvykius, tokius kaip širdies smūgis, insultas ar skausmas krūtinėje, palyginti su kitais 90 proc. dalyvavusiųjų, kurių sistolinis kraujospūdis stovint padidėjo mažiau arba net sumažėjo.
Streso hormonų reikšmė ir papildomos įžvalgos
Žemesnės rizikos grupės tyrime dalyvių streso hormonai, tokie kaip epinefrinas, buvo matuojami 24 valandų bėgyje. Paaiškėjo, jog kraujospūdžiui ryškiai pakilus stojant, epinefrino lygis yra aukštesnis.
Šis hormonas atspindi kūno simpatinę reakciją į stresą, tad galima manyti, kad stipresnis simpatinis atsakas gali būti susijęs su padidėjusia kardiovaskuline rizika.
Praktinės rekomendacijos ir baigiamoji išvada
Nors tyrimas buvo atliktas svarbiu demografiniu rėžiu, jo rezultatai rodo, kad net nedidelis sistolinio kraujospūdžio padidėjimas atsistojus po ilgo sėdėjimo gali būti signalas, įspėjantis apie tolimesnius širdies veiklos sutrikimus. Tai reikštų, jog šio paprasto matavimo metu gaunama informacija galėtų padėti anksti identifikuoti asmenis, kurių širdies ligų rizika yra didesnė.
Jei jaučiate galvos svaigimą ar kitus kraujospūdžio pokyčius, pravartu kreiptis į gydytoją ir pasirūpinti tinkama diagnoze bei gydymu. Be to, mitybos korekcijos, ypač didelis kalio turinčių maisto produktų vartojimas tokiais kaip bananai, avokadai, lašiša ar pupelės, padeda inkstams efektyviau šalinti perteklinį natrį ir palaikyti kraujospūdį optimalų. Taip pat svarbu vengti rūkymo, kuris, kaip parodė tyrimas, gali didinti riziką širdies ligoms, net jei nėra kitų rizikos faktorių.
Apibendrinant, laiku atkreipiant dėmesį į kraujospūdžio pokyčius ir siekiant išvengti rizikos veiksnių, galima žymiai sumažinti sunkių kardiovaskulinių įvykių tikimybę ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.