Mindaugas Giniotis, baigęs Šiaulių S. Daukanto gimnaziją ir sveikatos edukologijos bakalauro studijas Šiaulių universitete, prieš keletą metų ryžosi gyvenimo pokyčiui – išvyko į Norvegiją. Šis sprendimas buvo ne tik asmeninė paieška, bet ir profesinės patirties įgijimas užsienyje. Nors pradžioje darbas mokykloje ar visuomenės sveikatos biure Mindaugui atrodė neskubus pasirinkimas, noras keisti savo gyvenimą paskatino jį ieškoti naujų galimybių.
Norvegijoje Mindaugas įsitraukė į Europos savanorių projektą, metams mokydamasis kalbos ir dirbdamas geriatrijos centruose. Darbas su vyresnio amžiaus žmonėmis jam tapo tikru lūžio tašku – šis kontaktas ne tik suteikė profesinės patirties, bet ir atskleidė naują požiūrį į slaugą, kuriuo liko sužavėtas. Nutaręs toliau siekti slaugytojo profesijos, Mindaugas pradėjo bakalauro studijų programą, kurios metu įgijo vertingų žinių, susipažino su skandinaviška sveikatos priežiūros praktika ir standartais.
Patirtis Norvegijoje ir jos pritaikymas Lietuvoje
Nors Norvegijoje Mediko karjera lyg ir užsitikrinta, Mindaugas nepasimetė, pakeitęs šalį ir kultūrą. „Nėra taip, kad atvyksti į kitą šalį ir viskas ant padėklo padėta. Niekas nelaukia, tad reikia pats rasti atspirties tašką“, – prisimena jis. Per septynerius metus Mindaugas įgijo ne tik akademinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, dirbo ligoninėse, geriatrijos centruose bei ambulatorijose, dalyvavo Europos savanorių tarnybos projekte.
Grįžęs į Lietuvą, Mindaugas pastebi didelius pokyčius šalies sveikatos sistemoje. Šiuolaikiniai geriatrinės priežiūros centrai, tokie kaip naujai atidarytas Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyrius, vis labiau atitinka modernius skandinaviškus standartus. Nors tam tikros priemonės, pavyzdžiui, pažangesnės tvarstymo medžiagos, dar yra brangesnės ir dažniau naudojamos Norvegijoje, skirtumas sparčiai mažėja, o šiuolaikiškas požiūris į slaugą Lietuvoje tampa vis labiau vyraujantis.
Slaugos profesijos vyrai – vis dar reta išimtis
Įdomu, kad Mindaugas yra vienintelis vyras savo skyriuje tarp gydytojų ir slaugytojų.
Skirtingai nei Norvegijoje, kur kas penktas slaugos studijų studentas yra vaikinas, Lietuvoje vyrų šioje srityje vis dar nedaug. Dauguma vyrų, su kuriais Mindaugas susidūrė kvalifikacijos kėlimo kursuose, dažniau renkasi darbus greitosios pagalbos ar priėmimo skyriuose, tuo tarpu Mindaugą traukia darbas su pagyvenusiais pacientais – jis įvertina didelį empatijos ir kantrybės poreikį šioje srityje.
Slaugytojo darbas geriatriniame skyriuje reikalauja ne vien techninių žinių. Vyresnio amžiaus pacientai dažnai susiduria ne tik su fiziniais negalavimais, bet ir vienatve bei emocine atskirtimi. Mindaugas pabrėžia, kad pacientams ypač svarbu paprasti pokalbiai ir jausmas, kad juos išklauso. Pasak jo, empatija ir gebėjimas suprasti paciento emocijas yra pagrindiniai keliai į pasitikėjimą ir efektyvesnę priežiūrą.
Holistinis požiūris į pacientą – svarbiausias permainas ženklas
Mindaugas atkreipia dėmesį į sparčiai augantį holistinio požiūrio svarbą medicinoje. Šis metodas leidžia medikams į pacientą žvelgti kaip į visapusišką asmenybę, atsižvelgiant ne tik į jo ligos simptomus, bet ir į emocinę, socialinę bei psichologinę būklę. „Nėra taip, kad ateini, atliek ir viskas. Paciento nuomonė turi būti išgirsta“, – pabrėžia Mindaugas, lygindamas Lietuvos ir Norvegijos patirtis. Jis pastebi, jog nors Norvegijoje toks požiūris tradiciškai buvo labiau įsišaknijęs, ir Lietuvoje jis sparčiai integruojamas į kasdienę medicinos praktiką.
Nors kolegos iš Norvegijos nuolat kviečia Mindaugą grįžti bent sezoniniam darbui, jis džiaugiasi savo sprendimu likti ir kurti profesinę ateitį gimtajame Šiaulių mieste, kur jo tarptautinė patirtis ir skandinaviškas požiūris į slaugą sulaukia didelio pripažinimo bei vertinimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.