Vilnietis verslininkas Aurimas, nerūkantis ir nevartojantis alkoholio, prieš pusantrų metų ant liežuvio pastebėjo balkšvą dėmelę. Manydamas, kad tai susiję su jo aštraus maisto mėgimu, atsisakė tokių patiekalų. Tačiau dėmelė nedingo, o nuo sūresnio ar rūgštesnio maisto tapo jautri.
Pirmasis gydytojas, chirurgas, paėmęs biopsiją, nuramino verslininką – nustatyta leukoplakija (plokščialąstelinė liežuvio kerpligė), kuri, jo teigimu, nebuvo grėsminga ir nepasiduoda gydymui medikamentais. Paskirti vitaminai A ir E šiek tiek sumažino dėmelę, tačiau peršėjimas išliko.
Aurimas, manydamas, kad tai tik menkas gleivinės pažeidimas, nesusimąstė apie onkologinį procesą. Dar vienas specialistas, gydytojas dermatologas, išrašė kortikosteroidų, bet šis gydymas nepadėjo, o dėmelė ėmė didėti ir kietėti.
Skubi operacija išgelbėjo gyvybę
Išsigandęs dėl prastėjančios būklės, Aurimas kreipėsi į privačią odontologijos kliniką Vilniuje. Atlikus tyrimus, buvo nuspręsta nedelsiant pašalinti darinį ant liežuvio ir jį ištirti. Operaciją atliko Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos burnos chirurgas Dalius Matkevičius.
Pašalintas darinys buvo centimetro skersmens ir pusės centimetro gylio. Magnetinio rezonanso tyrimas patvirtino, kad darinys buvo lokalus ir nebuvo išplitęs į audinius. Po operacijos Aurimas jautėsi gerai, nors liežuvis buvo ištinęs. Verslininkas apgailestavo, kad tokią operaciją atliko ne anksčiau, o laukė ilgiau nei metus.
Pasakodamas savo ligos istoriją, Aurimas pabrėžė, kad gleivinės pakitimai burnoje gali baigtis liūdnai. Ieškodamas informacijos apie burnos vėžį, jis suprato, kad liga gali būti sėkmingai gydoma, tačiau būtina ją diagnozuoti kuo anksčiau.
Kodėl burnos vėžys toks klastingas?
„Tai rodo, kad onkologinis procesas burnoje gali vykti kur kas greičiau nei kitoje organizmo vietoje.
Ikivėžiniai pakitimai – rimtas dalykas, nes ilgainiui jie gali supiktybėti. Svarbu laiku užkirsti kelią sunkiai ligai“, – įsitikinęs Aurimas.
Vilniaus universiteto profesorė Alina Pūrienė patikino, kad burnos vėžys yra matomas ir sėkmingai gydomas. Tačiau sunkiausia – pranešti pacientui diagnozę, kuri neretai sukelia šoką ir bejėgiškumo jausmą, ypač jauniems žmonėms.
Profesorė A. Pūrienė išskyrė kelias priežastis, kodėl delsiama kreiptis į specialistus. Pirma, daugelis nežino, kad vėžys gali atsirasti ir burnos audiniuose. Antra, klaidingai manoma, kad vėžys visada pasireiškia skausmu – burnos vėžys dažnai prasideda tyliai, o skausmas atsiranda tik ligai išplitus. Trečia, baimė išgirsti blogą naujieną slopina savisaugos instinktą, o dėl, atrodytų, menkų pakitimų, tokių kaip paraudimas ar patinimas, žmonės neretai gėdijasi kreiptis.
Ankstyvieji simptomai ir rizikos veiksniai
Nežymus paraudimas, patinimas, gumbelis, mazgelis ar nedidelė negyjanti žaizdelė burnoje kelia grėsmę susirgti burnos vėžiu. Dėl šių audinių pakitimų ilgainiui pradeda daugintis atipinės ląstelės, o tai yra burnos vėžio pradžia. Vėžys gali vystytis veido odoje, lūpose, burnoje, ryklėje, tonzilėse, kietajame ir minkštajame gomuryje, už protinių dantų, dantenų, skruostų gleivinėje, burnos dugne ir liežuvyje.
Yra daug veiksnių, sukeliančių burnos vėžį. Tai gali būti spontaninės DNR mutacijos ląstelėse, kurias gali paskatinti cheminiai, fiziniai ar kiti aplinkos veiksniai. Daug žalos pridaro tabako gaminių ir alkoholio vartojimas: rūkymas sukelia net ketvirtadalį burnos vėžio atvejų. Dar didesnė rizika (net 30 kartų) kyla tiems, kurie ne tik rūko, bet ir piktnaudžiauja alkoholiu, nes šie du veiksniai didina vienas kito poveikį.
Burnos vėžį gali paskatinti ir nuskurdusi mityba (kai trūksta vaisių ir daržovių), prasta burnos higiena, netinkami burnos protezai, traumuojantys gleivinę. Taip pat rizikos veiksniams priklauso papilomos viruso infekcija, gleivinės pažeidimai dėl nuskilusių dantų ar nekokybiškų plombų, ankstesnės onkologinės ligos. Mokslininkai įspėja, kad aštrūs ir karšti patiekalai gali didinti burnos vėžio riziką, sukeldami terminį burnos epitelio pažeidimą, o lūpos vėžys siejamas su ultravioletinės spinduliuotės poveikiu.
Prevencija ir budrumas
„Burnos sveikata reikėtų susirūpinti visiems, kurie ilgiau būna užkimę, turi negyjančių opelių, jei vargina kraujavimas iš burnos, jei sunku ryti“, – ragino profesorė A. Pūrienė. Nors Lietuvoje iki šiol nėra sukurtos valstybinės burnos vėžio patikros programos, profesorė įsitikinusi, kad kelią piktybiniams navikams gali užkirsti profesionalus odontologų bendruomenės požiūris į burnos vėžį bei pačių pacientų budrumas ir atsakomybė už savo sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.