Neteisingas ir neatsakingas vaistų vartojimas išlieka viena didžiausių problemų Lietuvoje gydant lėtines ligas, tokias kaip arterinė hipertenzija. Nors vaistai yra skiriami siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei pagerinti pacientų savijautą, realybėje tik kas trečias pacientas jų laikosi reguliariai. Tokie duomenys rodo, kad sveikatos priežiūros sėkmė labai priklauso nuo pasienio tarp gydytojų rekomendacijų ir paciento atsakomybės laikytis paskirtų nurodymų.
Nematomos grėsmės – nereguliarus vaistų vartojimas
Remiantis „Norstat LT“ atliktu tyrimu, 55 proc. pacientų, kuriems paskirti vaistai kraujospūdžiui mažinti, reguliariai matuoja sveikatos rodiklius. Tačiau 39 proc. toliau stebi savo kraujospūdį tik tuomet, kai jaučia nemalonius simptomus, o kasdien tokį patikrinimą atlieka vos apie ketvirtadalis. Tai rodo, kad daugeliui trūksta nuolatinio dėmesio savo sveikatai, o lygiagrečiai – ir sąmoningumo vartojant vaistus.
Vaistininkė Giedrė Tautkevičienė atkreipia dėmesį, jog jaunesni žmonės iki 59 metų dažniau kraujospūdį stebi tik pajutę simptomus, tuo tarpu vyresni nei 70 metų gyventojai tai daro kasdien. Tačiau svarbu ugdyti įprotį sekti sveikatą jau nuo ankstesnio amžiaus, ypač jeigu yra diagnozuotas kraujospūdžio sutrikimas. Kardiologų rekomendacijos aiškiai numato, kaip dažnai reikėtų matuoti kraujospūdį, priklausomai nuo jo lygio: normaliu laikomas tarp 90/60 mmHg ir 120/80 mmHg, o aukštesni rodikliai reikalauja dažnesnės kontrolės ir medikų konsultacijų.
Kas trečias nuolat nevartoja paskirtų vaistų
Didžiausia problema – vaistų vartojimo režimo nesilaikymas. Tyrimo duomenys rodo, kad tik 37 proc. asmenų, gydomų antihipertenziniais vaistais, juos vartoja nuolat pagal gydytojo nurodymus. Kiti nesilaiko paskirtos tvarkos dėl įvairių priežasčių: kai kurie pamiršta, kiti sąmoningai praleidžia dozes arba patys keičia vaistų dozę.
Jaunesni, darbingo amžiaus žmonės dažniau praleidžia vaistus, o vyresnio amžiaus pacientai yra sąmoningesni.
Nepatartina pačiam mažinti dozių, nes kai kurios tabletės yra sudarytos taip, kad veiktų palaipsniui ir sklandžiai per visą parą. Dalijant tokias tabletes, pažeidžiamas jų poveikio mechanizmas, todėl gydymo rezultatai prastėja, o pacientas gali patirti sveikatos pokyčius.
Savigyda ir informacijos stoka didina riziką
Užmaršumas – svarbiausia priežastis, kodėl pacientai praleidžia dozes (67 proc.). Tačiau net 20 proc. jų tai daro sąmoningai, kas kelia rimtą susirūpinimą, nes gydymo režimo nesilaikymas pavojingas ligos eigai. Rečiau minimos objektyvios priežastys, tokios kaip vaistų trūkumas, jų kaina ar tolima vaistinė.
Taip pat 23 proc. pacientų trūksta žinių apie aukšto kraujospūdžio pasekmes, todėl dažnai nenori vartoti vaistų nuolatos, bijo pripratimo ar netiksliai įsivaizduoja ligos pavojus. Tai vienas iš signalų, kad sveikatos priežiūros specialistų, ypač gydytojų ir vaistininkų, pareiga yra nuolatinė pacientų edukacija ir stipresnis bendradarbiavimas.
Vaistininkai – svarbus pagalbininkas gydyme
Vaistininkai Lietuvoje vaidina svarbų vaidmenį ne tik vaistų išdavime, bet ir pacientų konsultavime bei edukacijoje. Pusė apklaustųjų nurodė, kad pirkdami vaistus kreipiasi į vaistininkus patarimų, tačiau tik nedidelė dalis konsultuojasi nuosekliai dėl vaistų vartojimo režimo ar suderinamumo su kitais vaistais.
Vaistininkė Giedrė Tautkevičienė pabrėžia: „Jei daugiau žmonių išdrįstų pasikonsultuoti su vaistininkais ar labiau jais pasitikėtų, galėtume tikėtis geresnių hipertenzijos gydymo rezultatų ir sveikesnės visuomenės. COVID-19 pandemijai tęsiantis, būtent vaistininkai savo konsultacijomis mažina gydytojų apkrovą ir padeda pacientams tinkamai pasirūpinti savo sveikata.“
Išvada
Vaistų vartojimo ir kraujospūdžio stebėjimo įpročiai Lietuvoje atskleidžia kelias svarbias problemas, kurias būtina spręsti tiek pacientų atsakomybės, tiek sveikatos sistemos lygmeniu. Reguliarus vaistų vartojimas bei savalaikis kraujospūdžio stebėjimas yra kertiniai veiksniai, lemiantys efektyvią hipertenzijos kontrolę ir užkertantys kelią rimtoms komplikacijoms. Bendradarbiavimas tarp gydytojų, vaistininkų ir pacientų, kartu su nuolatinė edukacija, gali ženkliai pagerinti gydymo rezultatus bei visuomenės sveikatą Lietuvoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.