Kraujo krešėjimas yra natūrali organizmo apsauginė reakcija, reikalinga sustabdyti kraujavimą po sužeidimų. Tačiau, kai formuojasi krešuliai kraujagyslėse – procesas vadinamas tromboze – pasekmės gali būti labai rimtos ir net gyvybei pavojingos. Trombas gali užkimšti kraujagyslę arba atitrūkti, keliaudamas kraujo srovėje, ir užkimšti kitą gyvybiškai svarbią kraujagyslę, pavyzdžiui, plaučių arteriją, sukeldamas plaučių emboliją.
Štai ką apie tai sako VUL Santaros klinikų vidaus ligų gydytojas, profesorius Virginijus Šapoka, turintis 46 metų klinikinės patirties ir parašęs daktaro disertaciją apie trombozę. Jis prisimena, kad sovietmečio pabaigoje buvo stebima daug alkoholio vartojusių asmenų, o alkoholis ir jo poveikis trombozės rizikai tapo tyrimų objektu.
Prof. V. Šapoka patikslina, kad nedidelės alkoholio dozės gali turėti tam tikrą apsauginį poveikį trombocitų prilipimui – tai reiškia, kad alkoholis tam tikra apimtimi mažina trombocitų klampumą, tad sumažėja kraujo krešėjimo rizika. Tačiau toks poveikis pasireiškia tik esant labai nedideliam suvartotam kiekiui. Todėl negalima žmonėms rekomenduoti vartoti alkoholį su tikslu sumažinti trombozę – tai būtų klaidinga ir pavojinga praktika.
Priešingai, didesnis alkoholio kiekis, ypač ilgalaikiame vartojime, skatina kraujagyslių užsikimšimą. Po intensyvaus alkoholio vartojimo, pavyzdžiui, po gausių švenčių, maždaug po dviejų savaičių padidėja trombozės rizika. Todėl jei alkoholio visgi nepavyksta visiškai atsisakyti, būtina jį vartoti itin saikingai ir neskatinti išgertuvių kultūros.
Kaip susiformuoja krešulys?
Kraujo krešulių susidarymas yra sudėtingas procesas, tiesiogiai susijęs su kraujo sudėtimi ir kraujagyslių būkle. Prof. Šapoka paaiškina, kad kraujo krešumas didėja, kai organizme trūksta skysčių arba žmogus gausiai prakaituoja, nes šios sąlygos tirština kraują. Be to, tam tikros ligos, pvz., policitemija, kai organizmas gamina per daug raudonųjų kraujo kūnelių, taip pat didina kraujo klampumą, kartu išaugant baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų kiekiui.
Kraujo apytakos sistemoje arterijų kraujas teka aukštu greičiu, o venose, ypač kojose, kraujas juda vangiai į viršų. Šį procesą palengvina raumenų veikla ir veniniai vožtuvai, kurie neleidžia kraujui grįžti atgal. Todėl svarbu ilgesnes keliones ir ilgas sėdėjimo valandas pertraukti pasivaikščiojimais, kad būtų išvengta kraujo sąstovio kojose, kuris gali padidinti trombozės riziką.
Esminis krešulio susidarymo veiksnys yra kraujagyslių sienelių pažeidimai. Trombozės pradžia yra trombocito prilipimas prie pažeistos arterijos ar venos sienelės, kuris sustiprina krešulio formavimąsi, prisidedant kitoms kraujo sudedamosioms dalims. Tokie krešuliai gali atitrūkti ir sukelti pavojingas sveikatai būkles, tokias kaip plaučių embolija.
Įspėjimai ir sveikatos rizikos
Svarbu žinoti, kad kraujo krešėjimo sutrikimai gali būti pirmasis rimto sveikatos sutrikimo – vėžio – požymis. V. Šapoka pabrėžia, kad kai kurie žmonės, kurie neseniai gyveno įprastą gyvenimą, neturėjo akivaizdžių rizikos veiksnių, gali netikėtai patirti trombozę, pavyzdžiui, jaunesni žmonės, kuriems genetiniai defektai prisideda prie antikoaguliacinės sistemos sutrikimų.
Vėžinės ligos, tokios kaip kasos, skrandžio, smegenų, plaučių, gimdos, kiaušidžių, inkstų ir kraujo onkologinės ligos, ženkliai padidina trombozės riziką. Todėl susidūrimas su kraujo krešuliais dažnai įspėja apie galimą rimtesnę patologiją, kurią būtina tirti ir gydyti.
Kraujas ir jo tirštumas
Vizualiai įvertinti kraujo tirštumą yra sudėtinga. Pavyzdžiui, veninis kraujas yra tamsesnis dėl mažesnio deguonies kiekio ir dažnai matomas mažų žaizdų atveju, o arterinis kraujas būna ryškiai raudonas, nes teka iš gyvybiškai svarbių organų. Kraujo tirštumą tiksliai parodo toks laboratorinis rodiklis kaip hematokritas, kuris matuoja plazmos ir ląstelių santykį kraujyje.
Gyvenimo būdo įtaka trombozei
Alkoholis – tik vienas iš daugelio rizikos veiksnių. Profesorius įspėja apie rūkymo žalą, kuri stipriai pažeidžia kraujagysles, ypač kojų arterijas, taip skatindama aterosklerozę ir trombozę. Rūkantieji dažnai jaučia blauzdų skausmą einant, kuris signalizuoja apie kraujotakos sutrikimus, vadinamus išemija. Be to, rūkymas ženkliai didina insulto ir miokardo infarkto riziką.
Taip pat būtinas fizinis aktyvumas ir saikinga, subalansuota mityba. Profesorius pažymi, kad svarbu ne apriboti tam tikrus maisto produktus, o kontroliuoti suvartojamų kalorijų kiekį, atsižvelgiant į medžiagų apykaitos pokyčius, atsirandančius su amžiumi. Suaugus ir vyresniame amžiuje energijos poreikis sumažėja, todėl per didelis kalorijų kiekis papildomai apkrauna organizmą.
Apibendrinant, prof. Virginijus Šapoka ragina visus būti atsargiais vartojant alkoholį, rūkyti mažiau arba visai nerūkyti, laikytis aktyvaus gyvenimo būdo ir rūpintis kraujagyslių sveikata, kad sumažintume trombozės ir kraujo krešulių keliamą pavojų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.