Vandenilio peroksidas – tai plačiai žinoma ir gydymo praktikoje dažnai naudojama medicininė priemonė, dažniausiai susijusi su žaizdų dezinfekcija ir valymu. Vis dėlto, nepaisant šios medžiagos populiarumo, visuomenėje egzistuoja daug klaidinančių mitų ir neteisingų jo panaudojimo būdų, kurie ne tik nepadeda, bet ir gali rimtai pakenkti sveikatai. Apžvelgsime, kam iš tiesų tinka 3 proc. vandenilio peroksido tirpalas, kaip jo netinkamas naudojimas gali stabdyti žaizdų gijimą ir kokios klaidos daromos dažniausiai.
Vandenilio peroksido paskirtis ir veikimo principas
Vaistininkė Giedrė Stankevičienė akcentuoja, kad 3 proc. koncentracijos vandenilio peroksido tirpalas yra skirtas paviršinių, negilių žaizdų priežiūrai – tokių kaip smulkūs įdrėskimai, įpjovimai ar nubrozdinimai. Veikimo metu tirpalas reaguoja su krauju, išsiskiria deguonis putų pavidalu, kuris valo žaizdą nuo nešvarumų bei svetimkūnių, taip sukuriant antiseptinį efektą. Tačiau šio preparato vaidmuo turėtų apsiriboti tik pirmaisiais žaizdos gydymo etapais.
Vaistininkė perspėja, kad ilgalaikis ar pernelyg intensyvus vandenilio peroksido naudojimas žaizdai gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Tai lemia, kad peroksidas ne tik naikina bakterijas, bet ir pažeidžia sveikus audinius. Dėl to gali sulėtėti gijimo procesas, žaizda gilėti ir gyti daug ilgiau nei įprastai.
Klaidinantys mitai ir pavojingi panaudojimo atvejai
Visuomenėje ypač paplitę neteisingi įsitikinimai, kad vandenilio peroksidas gali būti naudojamas ne tik žaizdų gydymui, bet ir kitoms sveikatos problemoms spręsti. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių mitų yra, kad šis tirpalas padeda ištirpdyti ausyse susikaupusį sieros kamštį. Tokiu būdu lašinamas vandenilio peroksidas į ausies landą kelia didelį pavojų – jis gali sukelti galvos svaigimą, klausos sutrikimus, skausmą ar netgi uždegimą. Todėl sergant panašiomis problemomis būtina kreiptis į gydytoją otorinolaringologą, kuris paskirs tinkamą gydymą ir būdus, kaip saugiai pašalinti sieros perteklių.
Dar pavojingesni yra mitai, skatinantys vartoti vandenilio peroksidą viduje – užpilti jį ar gerti siekiant detoksikuoti organizmą ar išvengti ligų.
Tai yra kategoriškai draudžiama, nes net ir mažos koncentracijos peroksidas gali pažeisti burnos, stemplės ir skrandžio gleivinę – pasireiškiant pykinimu, vėmimu putomis ar net vidiniais nudegimais. Tokie veiksmai gali turėti sunkių pasekmių sveikatai, netgi būti gyvybei pavojingi.
Neteisingas naudojimas kosmetikoje ir jo rizikos
Kartais 3 proc. vandenilio peroksido bandoma panaudoti ir dantų balinimui arba plaukų šviesinimui namų sąlygomis. Tačiau toks naudojimas yra ne tik neveiksmingas, bet ir labai rizikingas. Dantų balinimui skirtos priemonės, kuriose yra šio ingrediento, yra specialiai sukurtos ir turi tinkamą koncentraciją, kurią rekomenduojama naudoti prižiūrint gydytojui odontologui. Savarankiškai naudojant vandenilio peroksidą galima pažeisti dantenas, emalį, sukelti dantų jautrumą, o neretai – netgi burnos gleivinės dirginimą ar uždegimą.
Kalbant apie plaukų dažymą, įprastai plaukų balinimo priemonėse naudojamos daug didesnės vandenilio peroksido koncentracijos (6–10 proc.), kurias profesionaliai tvarko specialistai, gerai išmanantys šią procedūrą. Neteisingai panaudojus peroksidą, plaukų struktūra dažnai būna pažeidžiama, galvos oda sudirgsta, o stipresnės koncentracijos tirpalai gali sukelti ir nudegimus, pūslėjimą ar randus. Įkvėpus arba per ilgai naudojant tokias medžiagas, gali būti pažeisti net kvėpavimo organai, o išgėrus – kyla mirtinas pavojus.
Kada verta kreiptis į specialistus ir kaip elgtis?
Vaistininkė Giedrė Stankevičienė ragina visuomenę būti atsakinga ir nepasikliauti nesaugiomis informacijos šaltinių rekomendacijomis internete ar socialiniuose tinkluose, kuriuose dažnai skelbiami nepatvirtinti, netgi pavojingi sveikatos priežiūros būdai. Savarankiškai naudojant preparatus galima pabloginti savo sveikatos būklę ar sukelti papildomų komplikacijų.
Susiplanavus gydymą ar patyrus sužeidimą, patariama pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Jie gali patarti, kaip pirmiausia tinkamai pasirūpinti žaizda, kokias priemones naudoti ir kada būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Tai ypač svarbu, jei sužeidimas yra gilus, didelis ar klastingas, nes tokiu atveju namų sąlygos gali būti nepakankamos saugiam gydymui.
Sveikata yra didžiausias turtas, todėl rizikuoti naudojant nepatikrintas ir netinkamas priemones tikrai nereikėtų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.